Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Suomiai

Suomiai
Gyventojų skaičius 6.5 milijono
Populiacija šalyse Suomija:
   4 900 000[1]

JAV:
  700 000[2]
Švedija
  470 000
Kanada:
  131 040[3]
Rusija:
  34 300 (su Ingrijos suomiais [4] ar 127 600 (su visais karelais)
Australija Australija:
  20 988 (2006 m.)[5]
Vokietija Vokietija:
  16 000 (2002 m.)[6]
Norvegija Norvegija:
  15 000-60 000 įskaitant Miškų suomius ir kvenus[7][8]
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
  11 228[9]
Estija Estija
  11 000[10]
Prancūzija Prancūzija
  6 000 (2005 m.)
Ispanija Ispanija
  5 000 (2001 m.)[6]
Šveicarija Šveicarija
  2 656 (2002 m.)[11]
Nyderlandai Nyderlandai
  2 087 (2006 m.)[12]
Danija Danija
  2,084 (2002 m.)[11]
Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai
  900 (2010 m.)[13]

Kalba (-os) suomių
Religijos liuteronybė, ateizmas
Giminingos etninės grupės eilės tvarka artimiausi: karelai, ižorai, estai, vodai, lyviai, vepsai
Baltijos suomiai (iliustracija knygoje The Races of Europe, D. Appelton and Company, New York 1899)

Suomiai (suom. suomalaiset) – tauta, gyvenanti daugiausiai Suomijoje ir kalbanti suomių kalba.

Kas yra suomiai, apibrėžiama įvairiai. Visais atvejais suomiais vadinami suomiškai kalbantys Suomijos gyventojai. Kartais jiems priskiriami suomiškai kalbantys Švedijos gyventojai ar švediškai kalbantys Suomijos gyventojai, nors pastarųjų priskyrimas suomiams diskutuotinas. Mažesnės žmonių grupės, kurias galima vadinti suomiais, yra kvenai Norvegijoje, tornedalai Švedijoje, Ingrijos suomiai Rusijoje. Pagal tarmes suomiai skirstomi į gentis (heimo), bet šis skirstymas prarado reikšmę dėl vidinės migracijos.

Suomių kalba priklauso Uralo kalboms ir yra artimiausia karelų kalbai ir estų kalbai, o švedų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms. Suomių kalboje daug skolinių iš švedų ir kitų indoeuropiečių kalbų, bet švedų kalboje yra ir suomiškų skolinių.

Išnašos

Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9