Vokiečiai (vok.Deutsche) – etnine prasme germanųtauta, teisine prasme – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai. Kalba vokiečių kalba.
Būti pripažintais de jure vokiečiais turi teisę šie asmenys:
Vokiečių tautos paplitimas pagal 1910 metų surašymo duomenis, su to meto valstybių sienomis. Beveik nepasikeitęs vokiečių plotas buvo išlikęs iki 1945 metų masinio vokiečių žemių etninio valymoLenkijoje (dalis išžudyta ir išvaryta apie 8,5-9 milijonai vokiečių, o jų žemės apgyvendintos lenkų), Čekijoje (išžudyta ir į likusią Vokietiją iš savo žemių išvaryta apie 3 milijonus Sudetų vokiečių) ir Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje (išnaikinta ir išvaryta į likusią Vokietiją apie 1 milijoną vokiečių, neįskaitant lietuvininkų). Šį etninį valymą palaikė Antrąjį pasaulinį karą prieš Vokietiją laimėjusios šalys, siekdamos fiziškai ir morališkai ją sužlugdyti.Palyginimui (paveiksliukas pagal XX amžiaus vidurio duomenis, su orientacinėmis dabartinių valstybių sienomis): vokiečiai ir jų kalbos paplitimas po vokiečių žemių etninio valymo, kuris prasidėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, į Vokietiją ir vokiečių žemes įžengus sąjungininkų kariuomenėms (šviesiai žalia spalva reiškia išlikusias labai nežymias, negausias vokiškai kalbančias, bet ir toliau nykstančias bendruomenes).
a) VFR piliečių vaikai,
b) iki 1937 metų gruodžio 31 d. gyvenę Vokietijos Reicho teritorijoje,
c) etnine prasme save laikantys vokiečiais (vartoja vokiečių kalbą, vaikus auklėja pagal vokiškas tradicijas ir pan.).
Iki 1945 metų vokiečiais buvo laikomi ir Austrijos piliečiai, dabar – tai austrų tautybę turintys gyventojai.
Šiuo metu vokiečiai paplitę visame pasaulyje (žr. lentelę), vientisai gyvena Danijos pietuose, Lenkijos vakaruose, Italijos šiaurėje (Pietų Tirolio gyventojai) ir kt.
Pirmaisiais mūsų eros amžiais senosios vokiečių gentys susimaišė su keltais ir retais. Etninį vokiečių pagrindą sudarė susikūrusios frankų, saksų, tiuringų, bavarų, alemanų, langobardų, gotų, nemetų, švabų ir kitų genčių sąjungos. Į pradedančios susidaryti vokiečių tautybės sudėtį X–XIII a. įėjo vokiečių feodalų užkariautų didžioji dalis Polabės slavų, pamarėnų, sileziečių bei prūsų genčių. Taip pat dalis jotvingių, kuršių, mažesne dalimi žemaičių, lyvių, estų genčių. Taip pat dalis kitų tautų, kaip kad fryzų, danų ir net švedų. Vokiečių tautybės konsolidaciją stabdė ilgai trukęs feodalinis susiskaldymas ir šalies dalių ekonominis atskirumas. Galutinai vokiečių tautybė susidarė tik po 1871 m., kai buvo suvienyta Vokietija.
Pavadinimas
Vokiečiai ir Vokietija pasaulyje vadinami labai skirtingai. Iš dalies tai aiškinama tuo, kad Vokietija susivienijo tik XIX a., o dabartinėse Vokietijos žemėse buvo įvairiai vadinamų genčių, karalysčių, kunigaikštysčių ir kitokių politinių teritorinių darinių. Sakykime, kai kuriose germanų kalbose vokiečiai vadinami deutsche – duitsers – tyskar, slavų kalbose įprasti pavadinimai nijemci – němci – nijemci – niemcy – немцы – nemci – німці (slaviški pavadinimai reiškia 'nebyliai (nemokantys kalbos)'), romanų kalbose – allemands – alemães. Vokiškoji žodžio lytis deutch kildinama iš indoeuropiečių prokalbės žodžio *teutā, reiškiančio 'tauta'.[21]
Rytų baltų pavadinimo vokietis (latv.vācis, vācietis) kilmė nėra visiškai aiški: šį žodį bandoma sieti su Žemutinės Saksonijos vietovardžiu Waake (žinomas nuo XI a.) arba su pietryčių Švedijos genties pavadinimu vagoth (žinomas nuo VI a.), kuris galbūt sudarytas iš *vāki(ā) + -goth.[22] Tokiu atveju šis skandinavų genties pavadinimas buvo perkeltas vokiečių tautai. Indoeuropiečių prokalbėje žodžio šaknis *wekʷ- reiškė 'kalbėti' (plg. prūs.wackis [vakis] '(karo) šūkis').[23]
↑49.2 million German Americans as of 2005 according to the „US demographic census“. Suarchyvuotas originalas 2009-04-03. Nuoroda tikrinta 2007-08-02.; see also Languages in the United States#German.
↑Australian Bureau of Statistics|424 KiB}} reports 742,212 people of German ancestry in the 2001 Census. German is spoken by ca. 135,000 [1], about 105,000 of them Germany-born.
