Kurpiai (Lenkijos etnografinė grupė)
Kurpiai (lenk. kurpie) – etnografinė lenkų tautos žmonių grupė gyvenanti Lenkijos Mazovijos regione Palenkės vaivadijos šiaurės vakariniame kampe ir Mazovijos vaivadijos šiaurės rytiniame kampe. Tai subetninė mazovų etninės grupės dalis. Kurpiai daugiausiai gyvena Kurpių girios teritorijoje. Gyvendami girioje, izoliuoti nuo aplinkinių regionų, kurpiai sukūrė savitą kultūrą ir papročius. 1927 m. birželio 19 d. Novogrude buvo atidarytas Etnografinis Kurpių muziejus. Pavadinimo kilmėAnksčiau Kurpiai buvo vadinami miškiniais, laukiniais (puszczaki), bet šie žmonės iš liepų gamindavo karninius batus, kuriuos vadindavo kurpś. Taip ir atsirado pavadinimas kurpiai (kurpie). Kurpių vardu dar vadinama Kurpių giria, Kurpių lyguma ir Kurpių kaimas. IstorijaPirmieji gyventojai į tankiai apaugusią Kurpių girią atsikėlė apie X a. amžių. Pirmieji gyventojai vertėsi žvejyba, bitininkyste, medžiokle ir ilgainiui iškirstose vietose žemės ūkiu. XIV a. girią kolonizavo Mazovijos kunigaikštis Janušas I Varšuvietis. 1563 m. girioje įvyko didelis gaisras. 1656 m. Švedų tvano metu kurpiai nesėkmingai priešinosi švedų kariuomenei. 1673 m. įkurtas Lipnikų kaimas, kuriame gyveno apie 1,000 žmonių. 1735 m. kurpiai kovojo karaliaus Stanislovo Leščinskio pusėje prieš rusų ir saksų kariuomenes. Mūšio metu prie Jednačevo kaimo žuvo kurpių herojus Stach Konwa. 1794 m. sukilimo metu buvo organizuojami kurpių pulkai. 1795 m. regionas atiteko Prūsijos karalystei, tuo metu regione gyveno 51,432 gyventojai. 1831 m. sukilimo metu kurpiai vadovaujami Józef Zaliwski kovėsi prieš Rusijos kariuomenę. 1880–1910 m. nemaža dalis kurpių emigravo į JAV.
Nuorodos
Literatūra
|