|
Meniečiai
Meniečiai[1] (men. Ny Manninee) – etninė grupė, susiformavusi ir gyvenanti Meno saloje (Airijos jūra). Paprastai aprašomi kaip keltai, nors jų kilmėje stipri skandinavų ir anglų įtaka. Meno salos gyventojaiPagal 2006 m. surašymą[2] Meno saloje gyvena 80 058 žmonės, iš kurių 26 218 gyvena salos sostinėje Daglase. Dauguma populiacijos gimę Britų salose:
Meniečiai, gyvenantys D. Britanijoje, 2001 m. gyventojų surašyme buvo priskiriami grupei baltieji britai (angl. White British). Labai didelė atvykėlių dalis Meno saloje labai suardė vietinę kultūrą ir vietinę kalbą, pakeitė jas bendrine šiaurės Anglijos kultūra ir tarme. KalbosMeniečiai dabar kalba trimis vietinėmis kalbomis:
Tiek anglų, tiek meniečių kalbos yra oficialios kalbos Meno parlamente Tinvalde. IstorijaMeno sala dažnai priskiriama šešioms Keltų šalims, nors jos kultūrinis pagrindas yra mišrus, ir ji per paskutinį tūkstantį metų buvo valdoma normanų, Škotijos ir Anglijos. Pirmieji žmonių pėdsakai Meno saloje datuojami apie 8000 m. pr. m. e. (mezolitas). Mažos klajoklės žmonių grupės gyveno stovyklose, medžiojo žvėris, žuvavo upėse ir pakrantės vandenyse, rinko maistinius augalus.[3] Neolito laikais, apie 4000 m. pr. m. e., vietiniai gyventojai, iki tol gyvenę iš laukinės gamtos, pradėjo auginti javus ir užsiėmė gyvulininkyste. Tiek javai, tiek gyvuliai buvo įvežtiniai. Dideliais plotais kertamuose miškuose atsirado dirbami laukai maistiniams ir pašariniams augalams.[4] Geležies amžiuje saloje ėmė reikštis keltų įtaka. Spėjant pagal įrašus, vietiniai gyventojai naudojo britų kalbą. Manoma, kad apie 700 m. dėl airių įsiveržimo ar imigracijos saloje susiformavo nauja kultūra, meniečiai ėmė kalbėti gėlų kalba. Ši kalba vystėsi izoliuotai, nors liko artima airių ir škotų gėlų kalboms.[5] VIII a. pabaigoje saloje ėmė kurtis vikingų gyvenvietės, vėliau ėmusios saloje dominuoti.[6] 1079 m. Godred Crovan sukūrė normanų Meno ir salų karalystę. Normanai padarė didelę įtaką Meno kultūrai, liko daug normaniškų vietovardžių, skandinaviška valdymo sistema – Tinvaldas (iš sen. skand. Þingvóllr), vienas seniausių tebeegzistuojančių parlamentų. 1266 m. Perto sutartimi Norvegijos karalius Magnusas VI perleido salas Škotijai. Daugiau kaip šimtmetį anglų-škotų karų metu Meno sala pereidinėjo iš vienų rankų į kitas. 1313 m. salą užėmė Roberto I škotų kariuomenė. Vėliau XIV a., kai Anglija vėl užėmė Meną, Meno lordo titulas buvo suteiktas Montacute šeimai, turėjusiai Solsberio (Salisbury) erlų titulą. 1405 m. salos lordo titulas buvo suteiktas serui Džonui Stenliui (John Stanley), kurio palikuonys, vėliau dar ir Derbio erlai, valdė Meno salą virš 300 metų. 1736 m. lordo titulas moteriškąja linija perėjo Atholo hercogams. 1765 m. titulą išpirko D. Britanijos karūna. Po 1866 m., kai Meno sala gavo bent jau nominalią savivaldą (angl. Home Rule), meniečiai ėmė formuotis kaip šiuolaikinė nacija, kurios ekonomika pagrįsta finansų verslu, žemės ūkiu ir turizmu. XX a. atgimė susidomėjimas meniečių muzika, šokiais ir meniečių kalba, nors paskutiniai meniečiai, kuriem ši kalba buvo gimtoji, išmirė 8-tą dešimtmetį.
Meniečių ryšiai su aplinkinėmis šalimisMeno salos ryšiai su Jungtine Karalyste savotiški – teisiškai Meno sala nėra nei Jungtinės Karalystės, nei Europos Sąjungos dalis. Meno sala yra D.Britanijos karūnos priklausoma teritorija. Meniečiai, kaip D.Britanijos piliečiai, gali laisvai keliauti ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Ant Meno salos išduodamų pasų užrašyta 'British Islands – Isle of Man' ('Britų salos – Meno sala'), o ne United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland ('D. Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė'). Tokie pasai išduodami visiems saloje nuolat gyvenantiems D. Britanijos piliečiams. Meniečiai, neturinčių giminystės ryšių su Jungtinės Karalystės gyventojais ir anksčiau joje nedirbę, turi apribotas teises – negali be specialių leidimų gyventi ir dirbti kitose ES šalyse. Meno sala įeina į Bendrą kelionių sritį (angl. Common Travel Area), todėl keliaujantys meniečiai nesusiduria su imigracine kontrole, keliaudami po Jungtinę Karalystę ir Airiją. Nuorodos
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
