|
Australija
Australija (angl. Australia), oficialiai Australijos Sandrauga (angl. Commonwealth of Australia) – šešta pagal plotą pasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos salą ir daug mažesnių aplinkinių salų. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. Australija yra seniausias,[5] lygiausias,[6] ir sausiausias žmonių gyvenamas žemynas,[7][8] iš kitų žemynų taip pat išsiskiriantis skurdžiausiu dirvožemiu.[9][10] Australijai priklausančios teritorijos: Indijos vandenyne – Ašmoro ir Kartjė salos, Kalėdų sala, Kokosų salos, Ramiajame vandenyne – Norfolko sala, Koralų jūros salų teritorija, Antarktyje – Australijos Antarktinė teritorija ir Herdo ir Makdonaldo salų teritorija. Australijos ekonomika – klestinti. Jos BVP vienam gyventojui yra vienas aukščiausių pasaulyje (15-as rodiklis 2021 m. duomenimis)[11], o pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą yra aštunta (2020 m. duomenimis)[12]. Australija yra regioninė galia, turinti 12-ą didžiausią kariuomenę (2021 m, duomenimis)[13] Gyvenimo kokybė, demokratija, visuomenės sveikata, švietimas, ekonominė laisvė, pilietinės teisės, saugumas ir politinės teisės Australijoje vertinama kaip viena geriausių pasaulyje,[14]. Australijos didmiesčiai, anot reitingų, pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe.[15] Australija yra JTO, G20, EBPO, PPO, ANZUS, AUKUS, Penkių akių, Keturšalio saugumo dialogo, Azijos-Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo, Ramiojo vandenyno salų forumo, Ramiojo vandenyno bendrijos ir Tautų Sandraugos narė. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lot. terra australis incognita (nežinoma Pietų Žemė). Taip vadinta pusiau mitinė teritorija kažkur toli pietuose.[16] IstorijaPirmieji žmonės į Australiją (į šiaurinę jos dalį) atvyko prieš 50[17]–65 tūkst. metų.[18] Pirmieji Australijos gyventojai buvo dabartinių Australijos aborigenų protėviai; jie persikėlė iš Pietryčių Azijos. Daugelis šių genčių buvo medžiotojai ir rinkėjai. Toreso sąsiaurio salų aborigenai, priklausantys melaneziečiams, apsigyveno Toreso sąsiaurio salose ir šiauriausiame Kvinslendo kampe; jų kultūra buvo ir išlieka skirtinga nuo Australijos aborigenų. Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas Krištovao de Mendonsa 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir portugalai manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a., kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas Vilemas Jansas (1606 m.), portugalų tyrinėtojas Luisas Vaesas de Toresas, tuo metu tarnavęs Ispanijai (1607 m.), olandų keliautojai Janas Karstensas (1623 m.), Dirkas Hartogas ir Abelis Tasmanas (1642 m.)  1770 m. Džeimsas Kukas paskelbė jo tyrinėtas rytų Australijos pakrantes Jungtinės Karalystės nuosavybe. Didžioji Britanija 1788 m. Naujajame Pietų Velse įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Van Diemeno Žemės kolonija (dabartinėje Tasmanijoje) įsteigta 1803 m. Atskira Tasmanijos kolonija buvo sukurta 1825 m. Daugėjant gyventojų ir įsisavinant naujas teritorijas nuo Naujojo Pietų Velso atsiskyrė kitos kolonijos: 1851 m. Viktorija, 1859 m. Kvinslendas. 1829 m. įkurta Vakarų Australijos, o 1836 m. – Pietų Australijos kolonijos, į kurias vyko anglų kolonistai. Taip buvo sudarytos 6 kolonijos, kurios tiesiogiai buvo pavaldžios metropolijai, t. y. Didžiajai Britanijai. Kolonijoms buvo suteikiama vis daugiau teisių, kol jos tapo pilnai savivaldžios. Tarpusavyje jos ne tik neturėjo jokių ryšių, bet netgi buvo įsivedusios muitus viena kitos prekėms. Bendri politiniai, strateginiai, kultūriniai ir ekonominiai interesai veikė vienijančiai ir 1901 m. įsikūrė Australijos Sandrauga (Commonwealth of Australia), o buvusios kolonijos pasivadino valstijomis. Australijai kaip kolonijos priskirtos Norfolko, Pitkerno salos, Naujosios Gvinėjos Papua provincija ir Šiaurinė teritorija. Australijos Sandraugos sostinė perkelta į naujai įkurtą Kanberos miestą. Australija tapo dominija, kuri įėjo į Britanijos imperiją. Tapusi dominija Australija su Jungtine Karalyste tapo susijusi tik tiek, kad Jungtinės Karalystės monarchas skyrė generalgubernatorių ir atstovavo jos interesus užsienyje. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo ir kariai iš Australijos ir kurio metu Australija neteko daug karių (iš 4,9 mln. žemyno gyventojų 416 000 dalyvavo kare, 60 000 žuvo, dar 152 000 buvo sužeisti.[19]), Tautų Sandrauga perdavė jai buvusios vokiečių Naujosios Gvinėjos mandatą. 1931 m. Vestminsterio statutas, kurį Australija priėmė 1942 m., nutraukė didžiąją dalį konstitucinių Australijos ir Jungtinės Karalystės ryšių. Iki 1973 m.[20] imigracija buvo ribojama, įsileidžiant tik baltuosius imigrantus, išskyrus pavienes išimtis. Politinė sistema Australija yra konstitucinė monarchija, kurią formaliai valdo karalius, kuriai atstovauja generalinis gubernatorius. Pagal Australijos įstatymus Didžiosios Britanijos monarchas yra kartu ir Australijos monarchas. Generalinį gubernatorių pagal Australijos ministro pirmininko pageidavimą formaliai skiria karalius. Praktiškai karaliaus vaidmuo yra tik simboliškas. 1999 m. surengtas referendumas, kuriuo siekta Australiją padaryti respublika, pralaimėjo. Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas, vadovaujamas premjerministro. Premjerministras praktiškai visada yra ir žemutiniuose parlamento rūmuose – Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dvejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Atstovų rūmų (150 narių) ir Senato (76 nariai), kuriame visoms valstijoms atstovauja po 12 atstovų, o teritorijoms – po du atstovus, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Abejų rūmų rinkimai vyksta kas treji metai. Dalyvavimas rinkimuose piliečiams nuo 18 m. yra privalomas, už nedalyvavimą rinkimuose skiriama bauda. Australija yra britų Tautų Sandraugos narė. Tarptautiniai santykiaiAustralija turi įsteigusi diplomatines misijas (ambasadas, vyriausiojo komisaro biurus ir konsulatus) su 110 šalių.[21] Dar 2011 m. Australija buvo užmezgusi diplomatinius santykius su visomis JTO narėmis bei Šventuoju Sostu, Kosovu, Kuko Salomis ir (nuo 2013 m.) Niue. Glaudžiausi santykiai palaikomi su JAV bei Ramiojo vandenyno ir Azijos šalimis. Mažiausiai diplomatinių misijų įsteigta Afrikos žemyne. Su Lietuva diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. lapkričio 6 d. Australija visą Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpį, išskyrus 1974–1975 m. laikotarpį, nepripažino TSRS įvykdytos Lietuvos aneksijos teisėtumo. 1991 m. rugpjūčio 27 d. Australija tapo pirmąja Okeanijos valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę. Veikia gausi Australijos lietuvių bendruomenė, 1950 m. įsteigta karo pabėgėlių. Administracinis suskirstymas  Valstijose yra daugiau gyventojų; teritorijos yra arba labai mažos (kokios nors salos), arba labai retai apgyvendintos (Šiaurinė teritorija), arba turi specialų statusą dėl savo ypatingos reikšmės federacijai (Australijos sostinės teritorija, Džarvio įlankos teritorija). Valstijos turi didesnę savivaldą nei teritorijos; pastarosios traktuojamos daugiau kaip kolonijos, t. y. jos yra valdomos labiau iš centro. Dalis teritorijų yra išvis negyvenamos. Valstijos
Vidinės teritorijos
Užjūrio teritorijos
Geografija   Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Didžioji dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40 % teritorijos užima smėlio kopos. Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis – tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo. Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas. Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2228 metrų). Australijos 20 didžiausių miestų populiacijų dydžiai, 2018 m. birželio 30 d.[22]:
Flora ir fauna Australijai būdinga išskirtinė augalija ir gyvūnija, nes ji viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno. Jai būdingi 80 % gyvūnų ir augalų, kurių nerandama kituose žemynuose, tai: sterbliniai gyvūnai, voverė skraiduolė, strutis Emu ir kt. Augalai: eukaliptai, sumedėję paparčiai ir kt. Didelę žalą žemynui padarė žmonių atvežti gyvūnai ir augalai: kaktusai, rupūžės, kiaulės, ožkos, stručiai ir kt. Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos. Nuo pusiaujo į pietus eina:
Australijos floroje ir faunoje labai dažni yra endemikai – rūšys, gyvuojančios tik tam tikroje teritorijoje. EkonomikaAustralijos ekonomika – vakarietiško tipo, mišraus pobūdžio, klestinti ekonomika. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, Australijos BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra šiek tiek didesnis, nei Švedijos, Nyderlandų ar Kanados, tačiau šiek tiek žemesnis nei Danijos.[11] Gyventojai Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir XX amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt. Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australas gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymesi. Didelė gyventojų dalis yra kilę iš Azijos. Pagal 2001 m. surašymą aborigenai sudaro 2 proc. gyventojų. Valstijose gyventojų daugumą sudaro anglų, škotų ir airių kilmės australai, o teritorijose daugiausia kitų tautybių gyventojų, pavyzdžiui, Šiaurės Teritorijose daug indoneziečių ir aborigenų, Kalėdų saloje – kinų, o Kokosų salose – malajų. Dėl Australijos geografijos ir klimato ypatumų didžioji dalis Australijos gyventojų susitelkę miestuose rytinėje, pietinėje ir pietvakarių pakrantėse. Anglų kalba yra pagrindinė, nors kai kurios išlikusios aborigenų bendruomenės išlaikė ir savo kalbą. Daugelis pirmos, o dažnai ir antros kartos imigrantų iš neanglakalbių šalių yra dvikalbiai.  Apie 52 % (2016 m.) Australijos gyventojų – krikščionys, iš jų daugiausia Romos katalikų (apie 22,6 %) ir anglikonų (apie 14,9 %). Nuo XVIII a. veikia savarankiška Australijos Anglikonų Bažnyčia. Kiti krikščionys – Antiochijos apeigų katalikai (maronitai), baptistai, evangelikai liuteronai, presbiterionai, stačiatikiai melchitai. Yra budistų, hinduistų, musulmonų bendruomenių. Dalis australų aborigenų išpažįsta tradicinę religiją, kurios pagrindiniai bruožai totemizmas ir tikėjimas vadinamuoju sapnų laiku.[28] KultūraAustralijos kultūros šaknys yra Europoje, paskutiniu metu šalies kultūrą stipriau veikia JAV kultūra. Pirmasis teatras įkurtas 1830 m. Sidnėjuje ir vadinosi Theatre Royal – Karališkasis teatras. Iš Australijos kilo tokios garsios muzikos grupės kaip „AC/DC“, „INXS“, „Savage Garden“, „The Seekers“, „Men at Work“, atlikėjai Nick Cave ir Kylie Minogue. SportasAustralijoje populiariausias sportas – kriketas ir australiškasis futbolas. Kriketas populiaresnis vasaros, futbolas – žiemos mėnesiais. Profesionaliame australiškame futbole Australijos rinktinei lygių nėra. Taip pat populiarus regbis, ypač Naujajame Pietų Velse ir Kvinslande. Regbio rinktinė per savo egzistavimo istoriją reitinguose nėra nukritusi žemiau septintos vietos. Taip pat skaitykiteŠaltiniai
NuorodosAustralijos vyriausybės tinklalapiai:
Australijos profilis:
Bendros žinios apie Australiją: Australija žemėlapiuose:
Australijos laikas ir orai:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
.svg)
.svg)
.svg){kind=small}
.svg)
Portal di Ensiklopedia Dunia
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |