Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Vodai

Vodai
Vodų moteris 1914 m.
Vodų moteris 1914 m.
Gyventojų skaičius ~80
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
71 (2002 m.)[1]

Estija Estija:
9 (2000 m.)

Kalba (-os) rusų, vodų, ižorų
Vėliava
Religijos stačiatikybė
Giminingos etninės grupės artimiausi estai

Vodai (vod. vadjalain (vns.), vadjalaizõt (dgs.); rus. водь) – praktiškai išnykusi finų tauta, gyvenanti Ingrijoje, žemėse į pietvakarius nuo Sankt Peterburgo ir į rytus nuo Narvos (Estija).

Vodai kalbėjo vodų kalba, kuri yra praktiškai išnykusi, ja kalbančiųjų 2011 m. buvo 6 – 10 žmonių.[2] 1848 m. buvo užregistruota 5 148 vodai.

Vodai, kaip ir ižorai, yra stačiatikiai, o kiti ten gyvenantys finai yra liuteronai.

Vodams būdingi šviesūs plaukai ir mėlynos akys. Išvaizda nesiskiria nuo ižorų ir suomių, elgesiu artimesni estams.

Istorija

Vodų arealas yra į rytus, šiaurės rytus nuo Peipaus ir Pskovo ežerų, dabartinės Rusijos Leningrado srities vakarinėje dalyje, Pskovo srities šiaurinėje dalyje, Novgorodo srities vakarinėje dalyje.

Atsikrausčius į šį regioną rytų slavų gentims, vodų gentys ėmė pamažu slavėti, ypač po Didžiojo Naugardo kunigaikštystės susikūrimo. Jos dalyvaudavo Ilmenio slavų pusėje kariniuose žygiuose į kitų genčių bei valstybių teritorijas.

Kadangi vodai visą laiką buvo besikuriančios Rusios valstybės sudėtyje, jie priėmė stačiatikybę, o jiems artimi estai, patekę į Livonijos ordino sukurtą valstybę, tapo katalikais, vėliau, per reformaciją, – protestantais liuteronais.

Vodų kalba beveik išnyko, nors daug minėtame regione gyvenančių rusų yra vodų kilmės. Jaunesnieji, save priskiriantys vodams, gimtąja kalba laiko rusų kalbą.

Vodai Latvijoje (krieviniai)

Istoriniuose šaltiniuose aprašyta, kad 1445 m. Livonijos ordinas Ingermanlandijoje (kitaip Ingrija, dabartinės Leningrado srities teritorija) į nelaisvę paėmė daug žmonių, kuriuos išsivarė prie Bauskės, kur reikėjo darbo jėgos statomai piliai. Latviai juos praminė krieviniais (latv. krieviņš 'ruselis'), ilgainiui susidarė atskira krievinių tarmė. Pastačius pilį, vodus apgyvendino Bauskės apylinkėse, kur jie užsiėmė žemės ūkiu. Jų asimiliacija, manoma, buvo lėta, ir XIX a. viduryje ten dar gyveno apie 1000 vodų.

Išnašos

  1. Цыпанов, Е. А. (2008). „Водский язык“. Сравнительный обзор финно-угорских языков. Сыктывкар: Кола. p. 188.
  2. Heinsoo H., Kuusk M. (2011). „Neo-renaissance and revitalization of Votic – Who cares?“ (PDF). Journal of Estonian and Finno-Ugric Linguistics. 2: 172. {{cite journal}}: |chapter= ignoruotas (pagalba)

Nuorodos

Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9