|
Huculai
Huculai (ukr. гуцули, vns. гуцул; rumun. huţuli, vns, huţul) – Karpatų kalniečių ukrainiečių etninė grupė[1]. Kartu su lemkais ir boikais laikomi Karpatų tikraisiais vietiniais gyventojais. Gyvena:
Pagal 2001 m. Visos Ukrainos gyventojų surašymą 2001 metais 21 400 Ukrainos gyventojų save laikė huculais.[2]. Iki 1945 m. huculai buvo suskaldyti. Iki Pirmojo pasaulinio karo (nuo 1867 m.) jie priklausė Austrijai-Vengrijai, o po Pirmojo pasaulinio – Lenkijai, Rumunijai ir Čekoslovakijai. Pavadinimo etimologijaPavadinimo huculai kilmę aiškina kelios hipotezės:
KilmėHuculų kilmę aiškina kelios hipotezės:
EkonomikaNuo seno pagrindiniai huculų verslai buvo galvijininkystė kalnų ganyklose, miško verslai, medienos plukdymas kalnų upėmis. Sodininkystė ir daržininkystė buvo antraeilis pragyvenimo šaltinis. Išvystyti dailieji amatai – medžio drožyba ir deginimas, odos ir vario dirbinių gamyba, puodininkystė, audimas. KultūraTautiniai huculų muzikos instrumentai:
Išlikę šamanizmo likučiai.[6][7] Tradicinei huculų kultūrai atstovauja spalvingi ir sudėtingi amatų dirbiniai – drabužiai, skulptūra, medžio drožiniai, metalo gaminiai, dembliai, keramika, margučiai (ukr. писанка). Dailiaisiais amatais, dainomis bei šokiais užsiima ir huculai, gyvenantys kitose šalyse. Ukrainos huculų kultūra labai artima kaimyninės Vakarų ir Pietvakarių Ukrainos kultūrai.[8], ypač lemkų ir boikų. Šios grupės taip pat panašios į kitas kalniečių slavų grupes, pvz., goralus Lenkijoje ir Slovakijoje. Huculų kultūra panaši ir į valachų kultūras – Moravijos valachus Čekijoje ir valachus Rumunijoje.[9]. Daugelis huculų yra unitai ar stačiatikiai. Huculų bendruomenės tradiciškai užsiima miškininkyste ir miškakirtyste, galvijininkyste ir avininkyste. Manoma, kad huculai išvedė arklių veislę, vadinamą huculų poniai. Vienu svarbiausių vyrų huculų atributų laikomas ilgakotis kirvukas. Galerija
Nuorodos
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
