Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Galisai

Galisai
Gyventojų skaičius Iš viso:  2 737 370

La Korunjos provincija:
  1 126 707
Lugo provincija:
  357 625
Ourensės provincija:
  339 555
Pontevedros provincija:
  938 311

Populiacija šalyse likusi Ispanija:
   374 307[1]

Argentina:
  118 085[1]
Venesuela Venesuela:
  33 443[1]
Brazilija Brazilija:
  29 601[1]
Šveicarija Šveicarija:
  29 075[1]
Urugvajus Urugvajus:
  nuo 28 470[1]
Prancūzija Prancūzija:
  16 026[1]
Vokietija Vokietija:
  13 254[1]
Kuba Kuba:
  11 114[1]
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė:
  10 051[1]
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV:
  9 482[1]
Meksika Meksika:
  8 003[1]

Kalba (-os) galisų
Religijos Romos katalikai, evangelikai, ateistai
Giminingos etninės grupės ispanai, portugalai ir kitos romanų tautos

Galisai – tauta, kurios istorinė tėvynė yra Galisija Ispanijoje. Dabar dauguma galisų dvikalbiai, vartoja kastilų ir galisų kalbas. Pastaroji artima portugalų kalbai, ypač prie Portugalijos sienos.

Pavadinimo kilmė

Tautovardis kilo nuo lotynų Gallaecos, o šis nuo vietinės genties, kurią graikai vadino καλλαικoι (Kallaikoi).[2] Ji gyveno Šiaurės Portugalijoje ir buvo užkariauta romėnų generolo Decimo Junijaus Bruto Kalaiko II a. pr. m. e. Šios genties vardu pavadinti visi žmonės, gyvenantys į šiaurę nuo Duero upės ir į vakarus nuo Navijos upės, turintys bendrą kultūrą.

Galisų tautovardžio kilmė tyrinėta nuo VII a. Izidoras Sevilietis manė, kad galisai taip vadinami dėl baltos kaip galų odos. Jis sieja žodį Callaeci su graikišku žodžiu, reiškiančiu pieną. Dabartiniai mokslininkai[2] teigia protoindoeuropietišką (kalniečiai) arba protokeltišką (miško žmonės)[3] žodžio kilmę.

Emigracija

Galisija yra labiausiai emigracijos paveiktas Iberijos regionas. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje daug galisų išvyko į kitas Ispanijos sritis, kitas Europos šalis, Ameriką.

Priešingai nei baskų ir katalonų srityse, kuriose XIX a. vystėsi pramonė, Galisija liko izoliuotu kaimų, kurie vertėsi žemės ūkiu ir žvejyba, kraštu. Be to, Galisijoje žemės ūkis buvo labai atsilikęs dėl mažo sodybų, vadinamų minifundios, dydžio. Minifundios atsirado, kai buvo bandoma padalinti visiems palikuoniams žemę po lygiai. Po kelių kartų žemės plotai buvo tokie maži, kad nebegalėjo išmaitinti šeimų. Išsivysčiusi žvejyba gelbėjo skurstančius žemdirbius.

1900–1981 m. iš Galisijos į likusią Ispaniją atvyko daugiau nei 825 tūkst. žmonių. Valdant Franko režimui galisai vyko į Prancūziją, Šveicariją, iš dalies į Didžiąją Britaniją. Pietų Amerikoje yra daugiausiai galisų už Ispanijos ribų. Keli milijonai amerikiečių yra kilę iš galisų, dauguma Argentinoje ir Brazilijoje. Šiaurės rytų Brazilijoje baltaodžiai vadinami galisais, nors tokie nėra, nes daug galisų atsikėlė į šį regioną. Argentinoje galisais dėl panašios priežasties buvo vadinami ispanai. Dabar Buenos Airėse esama antros pagal dydį galisų bendruomenės, nors dauguma jų mišrios kilmės.

Išnašos

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 Censo electoral de galegos residentes no estranxeiro a 1 de abril de 2008, segundo país de residencia e provincia de inscrición Archyvuota kopija 2009-02-03 iš Wayback Machine projekto.
  2. 2,0 2,1 Moralejo, Juan J. (2008). Callaica nomina : estudios de onomástica gallega (PDF). A Coruña: Fundación Pedro Barrié de la Maza. pp. 113–148. ISBN 978-84-95892-68-3.
  3. Curchin, Leonard A. (2008) Estudios GallegosThe toponyms of the Roman Galicia: New Study. CUADERNOS DE ESTUDIOS GALLEGOS LV (121): 111.
Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9