Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Maltiečiai

Maltiečiai
Maltiečiai gatvės muzikantai (XIX a. piešinys)
Maltiečiai gatvės muzikantai (XIX a. piešinys)
Gyventojų skaičius 690,000
Populiacija šalyse Maltos vėliava Malta: 355 000
Australijos vėliava Australija: 163,990
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos:43 831
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė: 40 230
Kanados vėliava Kanada: 38 780
Kalba (-os) maltiečių, anglų, italų
Religijos krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės arabai, italai, asirai, maronitai
Vikiteka: Maltiečiai

Maltiečiai (Maltin) – Viduržemio jūros regiono tauta, kilusi iš Maltos. Maltiečių atvykėliai gyvena Australijoje, JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje. Bendra populiacija – ~490 tūkst. žmonių. Kalba semitiškos kilmės maltiečių kalba, taip pat angliškai, itališkai. Tikintieji – Romos katalikai.

Manoma, kad maltiečiai yra finikiečių, XIII a. pr. m. e. kolonizavusių Maltos salas, palikuonys. VIIII a. pr. m. e. buvo valdomi kartaginiečių, iki 395 m. – romėnų, iki 870 m. – Bizantijos, iki 1091 m. – arabų. Vėliau buvo veikiami normanų, nuo 1530 m. – Joanitų ordino, nuo 1800 iki 1964 m. – anglų. Visi šie kolonizatoriai daugiau ar mažiau paveikė maltiečių kalbą ir kultūrą.

Tradiciškai verčiasi daržininkyste (bulvių auginimu), sodininkyste, vynuogininkyste. Kiti verslai – gyvulių auginimas, žvejyba, jūreivystė. Tradiciniai amatai – nėrimas, vandenženklių (filigrano) gamyba, audimas iš šiaudų. Įprastas maltiečių namas yra su galerija priešais fasadą. Tradicinis moterų apdaras – juodas apsiaustas faldeta.

Kultūrai būdingas patriarchatas.

Šaltiniai

  • Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9