Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Torbešai

Torbešai
Gyventojų skaičius 120 000—200 000
Populiacija šalyse Šiaurės Makedonijos vėliava Šiaurės Makedonija:40000-80000

Albanijos vėliava Albanija:80000-120000[1]
Dalis autorių teigia, kad Albanijos slavakalbiai musulmonai yra bulgarai[2]

Kalba (-os) makedonų
Religijos islamas (sunizmas, sufizmas)
Giminingos etninės grupės makedonai, pomakai, goranai

Torbešai (maked. торбеши) – makedonų musulmonų subetnosas, kalbantis makedonų kalba ir gyvenantis vakariniuose Makedonijos rajonuose. Islamą ėmė išpažinti XV–XVIII a., tačiau dauguma savęs nelaiko albanais ar turkais.

Kultūriškai skiriasi nuo likusių makedonų, kurie yra stačiatikiai, ir nuo kitų Makedonijos musulmonų (albanų ir turkų), nes kalba makedonų kalba. Torbešus dažnai skirsto į 5 grupes pagal jų gyvenamus regionus Gora, Debarska Župa, Drimkolas, Golo Brdo ir Reka.[3]

Islamifikavimas

Torbešai yra dabartinės Makedonijos žemėse gyvenusių slavų stačiatikių, atverstų į islamą, palikuonys. Šis atvertimas vyko laikais, kai dabartinės Makedonijos teritorija buvo užkariauta Osmanų imperijos.

Dažnai teigiama, kad musulmonų valdžioje gyvenę nemusulmonai manė, jog atsiversti į islamą bus naudingiau. Osmanų valdytose žemėse galiojusi teisės sistema musulmonams suteikdavo daugiau galimybių. Išpažinti imperijos valdančių klasių religiją buvo prestižiškiau negu krikščionybę, buvusią pavergtųjų religija.[4] Makedonijos slavus į islamą versdavo ir įvairūs sufistų ordinai (pvz., Khalwati, Rifa'i ir Qadiris).

Gyvenimo vietos

Daugiausia torbešų gyvena Vakarų Makedonijoje ir Rytų Albanijoje. Daugelyje Centar Župos ir Debaro opštinų kaimų gyvena torbešai. Strugos opštinoje irgi gyvena daug torbešų, kurie daugiausia susitelkę dideliame Labuništos kaime. Dolna Reka apylinkėse nuo seno gyvena daug torbešų, kurie liko po to, kai 1950–1970 m. daug vietinių musulmonų emigravo į Turkiją. Rostušoje ir Tetove irgi gyvena daug torbešų. Daug žmonių, gyvenančių vakariniame Makedonijos pakraštyje, ir besivadinančių turkais, faktiškai yra torbešai.

Kita vietovė, kurioje yra daug torbešų, yra vadinama Torbešija. Ji yra piečiau Skopjės. Daug torbešų taip pat gyvena centrinėje Makedonijoje Plasnicos ir Dolnenių opštinose.

Nemažai torbešų gyvena Albanijoje ir Kosove, pasienyje su Makedonija.

Nuorodos

  1. M. Apostolov. The Pomaks: A Religious Minority in The Balkans, 1996.
  2. Асенова, Петя. Българо-албанската интерференция в Голо бърдо (Албания) // Българите извън България. Сборник с материали от международен симпозиум — Бургас, юни 1997. — Велико Търново, 1997, с. 124—127; Бояджиев, Тодор. Българите в Голо бърдо Албания // Българите извън България. Сборник с материали от международен симпозиум — Бургас, юни 1997. — Велико Търново 1997, с. 57—60; Мангалакова, Таня. Българите в Мала Преспа и Голо бърдо // Проблеми на мултиетничността в Западните Балкани. Теренни проучвания. — София, 2004, с. 276—297 (Ethnic Bulgarians in Mala Prespa and Golo Brdo, Problems of Multiethnicity in the Western Balkans, Sofia 2004, p. 298—319).
  3. Gora, Jedan Pogled Unazad[neveikianti nuoroda]
  4. Jean W. Sedlar, East Central Europe in the Middle Ages, 1000–1500, p. 190. University of Washington Press, 1994. ISBN 0-295-97290-4
Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9