|
Korsikiečiai
Korsikiečiai (pranc. Corses, kors. Corsi) − Europos tauta, gyvenanti Viduržemio jūros saloje Korsikoje, priklausančioje Prancūzijai. Saloje yra 322 tūkst. gyventojų (2013), iš kurių 56,3 proc. save laiko vietinės kilmės, 28,6 proc.– kilę iš žemyninės Prancūzijos. Apie 14,8 proc gyventojų yra imigrantai, dažniausiai atvykę iš Magribo šalių. Tikintieji − daugiausiai katalikai. Dauguma korsikiečių kalnuoto kraštovaizdžio saloje dirba turizmo ir žemės ūkio (vynuogynai, citrusiniai vaisiai, alyvmedžiai) srityje, taip pat verčiasi žvejyba, gyvulininkyste (ožkos, avys). Korsikoje oficiali kalba yra prancūzų kalba, o korsikiečių kalba turi regioninės kalbos statusą, naudojama buityje, tačiau ją vartojančių mažėja.[2] Ji gimininga italų kalbos Toskanos dialektui. Žymiausias korsikietis – imperatorius Napoleonas Bonapartas. Istorija Senovėje Korsika buvo užkariauta kartaginiečių, graikų, etruskų, vėliau su Sardinija buvo viena iš Romos provincijų. Po Romos imperijos valdymo, saloje šeimininkavo vandalai, vizigotai, saracėnai, lombardai. Vėliau salą užkariavo frankai, genujiečiai. Nuo 1768 m. salą ėmė valdyti Prancūzija, valdžia vykdė vietos gyventojų asimiliacijos politiką. Korsikiečiai garsėjo kraujo keršto konfliktais (vendetomis), klestinčia mafija, giminių klanų karais. Korsikoje nacionalistiniai judėjimai siekia salos autonomijos, bet didesnė dalis korsikiečių salos atsiskyrimui nuo Prancūzijos nepritaria. Kultūroje
Šaltiniai
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
.jpg)
