Sausio 31

Sausio 31 yra 31-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 334 dienos (keliamaisiais metais – 335).

Astra – Astrida – Budvilas – Budvilė – Budvyda (Budvydė) – Budvydas – Judra (Judrė) – Liudvika (Liuda) – Luiza – Marcelė – Skirmantas (Skirmis) – Skirmantė (Skirma)

• 1786 – Neries potvynis užtvindė Vilnių ir nunešė kelis Lukiškių uoste žiemai paliktus laivus, o kitus aplaužė.^[1]
• 1796 – Rusijos imperatorė Jekaterina II per Lietuvos generalgubernatorių Nikolajų Repiną paskelbė Lietuvos gyventojams manifestą, kuriame pareikalavo prisiekti jai ir pripažinti „amžiną ištikimybę“;
• 1905 – Šiauliuose prasidėjo tris dienas trukęs darbininkų streikas;
• 1919 – Kaune atidaryta pirmoji Raudonojo Kryžiaus ligoninė Lietuvoje;
• 1922 – įsteigta Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga;
• 1935 – valdžios sprendimu Palangos paplūdimys tapo visos Lietuvos nuosavybe. Iki tol jis priklausė grafui Feliksui Tiškevičiui;
• 1991 – Vilniuje pradėjo transliacijas radijo stotis „Radiocentras“;
• 1995 – Lietuva įteikė NATO gynybos planavimo skyriui bendros gynybos planavimo dokumentą, numatantį galimybę dalyvauti programoje „Partnerystė taikos labui“;
• 2004 – „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ 2003 m. „Tolerancijos žmogumi“ paskelbė žurnalistą Algimantą Čekuolį;
• 2009 – Sugiharos fondas 2008 metų Tolerancijos žmogumi išrinko apžvalgininką Mykolą Drungą;
• 2013 – Lietuvoje pradėjo veikti Google Street View.

• 1887 m. – Rapolas Skipitis, Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis veikėjas (m. 1976 m.).
• 1888 m. – Motiejus Pečiulionis, Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, brigados generolas. Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais (m. 1960 m.).
• 1906 m. – Vsevolodas Dobužinskis, rusų ir lietuvių grafikas, scenografas (m. 1998 m.).
• 1918 m. – Solomonas Atamukas, istorikas, Lietuvos žydų bendruomenės veikėjas. 1st. daktaras (1979).
• 1926 m. – Vytautas Klova, Lietuvos kompozitorius ir pedagogas (m. 2009 m.).
• 1932 m. – Antanas Simonas Pilypaitis, architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2000 m.).
• 1936 m. – Sigitas Kudarauskas, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1937 m.:
  • Irena Rudgalvienė-Lebiodaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Regimantas Adomaitis, Lietuvos kino ir teatro aktorius (m. 2022 m.).
• 1938 m.:
  • Jonas Laimutis Martinkėnas, Lietuvos gydytojas otorinolaringologas, nosies ir prienosinių ančių funkcinės endoskopinės chirurgijos Lietuvoje pradininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Vytautas Rančelis, lietuvių genetikas (m. 2021 m.).
• 1939 m.:
  • Romualdas Ozolas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
  • Vladislavas Kazakevičius, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Jadvyga Sinkevič, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Timofejus Rusakovas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Violeta Gustienė, gydytoja, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – Gražina Pranauskienė-Burokaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1958 m.:
  • Alma Albužienė, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Juozapas Paliakas, agronomas, verslininkas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2001 m.).
• 1960 m. – Kęstutis Daukšys, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys.
• 1961 m. – Jonas Jaunius, fizikas, dėstytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Linas Balsys, Lietuvos lengvaatletis. Silpnaregis (B2).
• 1979 m. – Laura Čepukaitė, dainininkė, grupės Laura and the Lovers vokalistė.

• 1921 – Urbanatas Dailidė, vienas Lietuvos partizanų vadų (slapyvardis Tauras).

• 1733 m. – Augustas II, Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (g. 1670 m.).
• 1762 m. – Antanas Domininkas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas (g. 1692 m.).
• 1861 m. – Cezaris Anikinis, italų architektas, po Napoleono karų XIX a. pradžioje atvykęs į Lietuvą ir čia vykdęs architektūrinius projektus (g. 1787 m.).
• 1920 m. – Feliksas Janušis, gydytojas, vertėjas, istorikas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis (g. 1867 m.).
• 1928 m. – Juozas Baranauskas, valstietis, knygnešys (g. 1862 m.).
• 1951 m. – Pranas Matulaitis, knygnešys, gydytojas, politinis veikėjas. Andriaus, Petro ir Stasio Matulaičių brolis (g. 1876 m.).
• 1956 m.:
  • Antanas Kaminskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1888 m.).
  • Povilas Budrevičius, Lietuvos karinis veikėjas, Kariuomenės teismo pulkininkas (g. 1892 m.).
• 1983 m. – Stasys Makauskas, Lietuvos žurnalistikos pedagogas, istorijos mokslų kandidatas (g. 1928 m.).
• 1993 m. – Jonas Dagys, Lietuvos botanikas, augalų fiziologas (g. 1906 m.).
• 1997 m. – Juras Abromavičius, Valstybės Saugumo Departamento (VSD) darbuotojas ir Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos (SKAT) savanoris, kuris 1997 m. buvo susprogdintas savo automobilyje Kaune (g. 1959 m.).
• 1999 m. – Vytautas Bičiūnas, Lietuvos muzikologas, garso režisierius, kompozitorius (g. 1923 m.).
• 2019 m. – Juozas Juodis, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.).
• 2022 m. – Valdemaras Novickis, Lietuvos rankininkas, olimpinis čempionas, rankinio treneris (g. 1956 m.).^[2]

• 314 – įšventintas popiežius Silvestras I;^[3]
• 1208 – Lenos mūšis, Švedijos karalius Sverkeras II pralaimi Erikui, kuris tampa naujujuo karaliumi Eriku X;^[4]
• 1865 – JAV uždrausta vergovė;
• 1865 – Robertas E. Li (Robert E. Lee) paskirtas konfederatų pajėgų vyriausiuoju vadu;
• 1901 – Maskvos Dailės teatre įvyko Čechovo pjesės „Trys seserys“ premjera;
• 1917 – Vokietija paskelbia neriboto povandeninio karo pradžią;
• 1918 – Sovietų Sąjungoje paskutinė pagal Julijaus kalendorių skaičiuojama diena. Sekanti diena skaičiuota pagal Grigaliaus kalendorių – vasario 14 d.;
• 1928 – kompanija 3M pradėjo pardavinėti lipnią juostą;
• 1929 – iš Tarybų Sąjungos ištremtas Levas Trockis;
• 1943 – po savaitę trukusių įnirtingų mūšių prie Stalingrado maršalo Frydricho fon Pauliaus (Friedrich von Paulus) vadovaujama vokiečių armija pasidavė rusams;
• 1946 – paskelbta Jugoslavijos Socialistinės Federalinės Respublikos konstitucija;
• 1950 – JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman) paskelbė nurodęs sukurti vandenilinę bombą;
• 1958 – iš Kanaveralo kyšulio paleistas pirmasis JAV dirbtinis Žemės palydovas;
• 1964 – JAV paskelbtas pranešimas „Rūkymas ir sveikata“, kuriame rūkymas buvo įvardytas kaip pagrindinė plaučių vėžio priežastis;
• 1971 – JAV kosminis laivas „Apollo 14“ su trimis astronautais pasuko Mėnulio link. Vasario 5 d. laivas nusileido Mėnulyje;
• 1971 – pirmą kartą po 19 metų tarp Rytų ir Vakarų Berlyno buvo atkurtas dalinis telefono ryšys;
• 1980 – Gvatemaloje žuvo 35 žmonės, kai policija puolė Ispanijos ambasadą, kurioje valstiečiai įkaitais buvo paėmę ambasadorių ir kitus diplomatus;
• 1994 – Vokietijos automobilių gamintojas BMW paskelbė, jog iš koncerno „British Aerospace“ perka automobilių gamintoją „Rover“;
• 1996 – Šri Lankos sostinėje Kolombe sprogo savižudžio teroristo vairuojamas sprogmenų prikrautas sunkvežimis. Žuvo 90 žmonių;
• 2000 – į Ramųjį vandenyną prie Kalifornijos krantų nukrito „Alaska Airlines“ lėktuvas „MD-83“ su 88 keleiviais ir įgulos nariais. Per aviakatastrofą niekas neišsigelbėjo;
• 2000 – už 15 pacientų nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteistas šeimos gydytojas iš Anglijos šiaurės vakarinės dalies Haroldas Šipmanas (Harold Shipman), didžiausias žudikas maniakas Didžiosios Britanijos istorijoje;
• 2001 – už „Pan Am“ avialainerio susprogdinimą virš Škotijos Lokerbio vietovės kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs Libijos slaptosios tarnybos agentas Abdelis Basetas al-Megrahis (Abdel Basset al-Megrahi). Jo bendrininku laikytas Al-Aminas Chalifa Fahima (Al-Amin Khalifa Fahima) buvo išteisintas;
• 2002 – Airijos katalikų bažnyčia sutiko išmokėti 128 milijonų eurų kompensaciją žmonėms, kurie vaikystėje buvo skriaudžiami religinių bendruomenių išlaikomuose vaikų namuose;
• 2004:
  • NASA robotas nuvažiavo nuo nusileidimo aikštelės ir į Žemę išsiuntė Marso paviršiaus nuotraukas. Tai buvo pirmasis kartas, kai du robotai vienu metu tyrė kitą planetą;
  • vis dar vykstant tyrimui dėl branduolinės technologijos Iranui ir Libijai pardavimo, Pakistanas iš ministro pirmininko patarėjo pareigų atleido šalies branduolinės programos kūrėją Abdulą Kaderą Chaną (Abdul Qadeer Khan);
• 2023 – užsakovui pristatytas paskutinis Boeing 747.^[5]

• 1512 m. – Henrikas, Portugalijos karalius (m. 1580 m.)^[6]
• 1543 m. – Tokugava Iejasu, Tokugavų šiogūnato ir Tokugavų šiogūnų dinastijos pradininkas Japonijoje (m. 1616 m.).
• 1797 m. – Francas Šubertas, austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas ir vienas žymiausių šios krypties kompozitorių (m. 1828 m.).
• 1817 m. – Anthony Winkler Prins, Nyderlandų rašytojas, poetas, dvasininkas, olandų menotistų kunigas, enciklopedininkas – jo vardu pavadinto žinyno Winkler Prins autorius (m. 1908 m.).
• 1868 m. – Theodore William Richards, 1914 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (m. 1928 m.).
• 1881 m. – Irving Langmuir, 1932 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (m. 1957 m.).
• 1884 m.:
  • Antuonas Austrinis, latvių rašytojas, poetas (m. 1934 m.).
  • Theodor Heuss, vokiečių politikas, pirmasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1949–959), FDP veikėjas, žurnalistas (m. 1963 m.).
• 1887 m. – Karlis Miesniekas, latvių tapytojas (m. 1977 m.).
• 1933 m. – Bernardo Provenzano, Sicilijos mafijos bosas, vadovavęs korleoniečių klanui iš Korleonės miestelio ir, manoma, de facto visai Sicilijos mafijai, nuo pirmtako Salvatorės Riinos arešto 1993 iki jo paties arešto 2006-aisiais.
• 1935 m. – Kenzaburo Oe, japonų rašytojas ir svarbi šiuolaikinės Japonijos literatūros asmenybė (m. 2023 m.).
• 1937 m. – Philip Glass, amerikiečių kompozitorius.
• 1971 m. – Patrisija Karola Velaskes Semprun, Venesuelos aktorė ir modelis.
• 1976 m.:
  • Traianos Dellas, Graikijos futbolininkas. Nacionalinės rinktinės gynėjas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu. 2004 m. su Graikijos rinktine tapo Europos čempionu, čempionate įmušė pergalingą įvartį į Čekijos vartus.
  • Taironas Nesbis, JAV krepšininkas, žaidęs NBA. 2004–2005 m. sezone atstovavo Vilniaus Lietuvos Ryto klubui.
• 1979 m. – Daniel Tammet, britas, turintis aukštafunkcinį autistinį savanto sindromą, pasižymintis ypatingais matematiniais ir lingvistiniais gebėjimais.
• 1981 m. – Džastinas Timberleikas, amerikiečių dainininkas, aktorius, pradėjęs karjerą „'N Sync“ grupėje.
• 1982 m.:
  • Helena Paparizou, Graikijos dainininkė, išgarsėjusi po pergalės 2005 m. Eurovizijos dainų konkurse.
  • Janis Spruktis, Latvijos ledo ritulio puolėjas. Spruktis pastaruoju metu yra svarbus Latvijos rinktinės žaidėjas.

• 1882 – Ana Pavlova, rusų balerina;
• 1938 – Beatričė (Beatrix), Nyderlandų karalienė.

• 1729 m. – Jakob Roggeveen, olandų jūrininkas, keliautojas, teisininkas (g. 1659 m.).
• 1828 m. – Aleksandras Ypsilantis, Grafas, Rusijos imperijos karininkas, Graikijos nepriklausomybės karo vadas, nacionalinis Graikijos didvyris (g. 1792 m.).
• 1888 m. – Jonas Boskas, katalikų kunigas, 1934 metais paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju (g. 1815 m.).
• 1913 m. – Boleslovas Mykolas Ruseckas, dailininkas, tapytojas, garsaus dailininko Kanuto Rusecko sūnus (g. 1824 m.).
• 1924 m. – Curt von Bardeleben, grafas ir Vokietijos šachmatų meistras baigęs gyvenimą savižudybe – iššokimu pro langą. Jo gyvenimas aprašytas Vladimiro Nabokovo romane Lužino gynyba. Curt von Bardeleben nuo 1887 iki 1891 m. redagavo Vokietijos šachmatų žurnalą (g. 1861 m.).
• 1970 m. – Michailas Milis, tarybinis sraigtasparnių konstruktorius, mokslininkas, technikos mokslų daktaras (1945 m; atitinka Lietuvos habilituotą daktarą), Socialistinio Darbo didvyris (1966 m.) (g. 1909 m.).
• 1973 m. – Ragnar Anton Kittil Frisch, 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[8] (g. 1895 m.).
• 1986 m. – Filipas Džesapas, amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Kolumbijos universiteto profesorius, diplomatas, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1961–1970) (g. 1897 m.).
• 1990 m. – Knutas Olofas Falkas, švedų mokslininkas, baltistas ir slavistas, etnografas, tarpkalbinių ryšių tyrėjas (g. 1906 m.).

• 1956 – A. A. Milnas (A. A. Milne), knygų vaikams autorius, „Mikės Pūkuotuko“ kūrėjas;
• 1974 – Samuelis Goldvinas (Samuel Goldwyn), JAV kino prodiuseris ir vienas iš kino studijos „Metro Goldwyn Mayer“ įkūrėjų.

Vikiteka: Sausio 31 – vaizdinė ir garsinė medžiaga