Sausio 30

Sausio 30 yra 30-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 335 dienos (keliamaisiais metais – 336).

Algina – Banga – Bangas (Bangys, Bangius) – Banguolė – Banguolis – Hiacinta (Jacinta) – Ipolitas – Liudvika (Liuda) – Martyna (Martė) – Milgauda (Milgaudė) – Milgaudas – Milius – Sabina

• 1387 – Vilnius gavo Magdeburgo teises;
• 1433 – Livonijos magistras paskelbė karą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Kęstutaičiui ir įsiveržė į Lietuvos žemes;
• 1667 – ATR-Maskvos karas (1654–1667): Andrusovo paliaubos;
• 1854 – Lietuvoje nutiesta pirmoji telegrafo linija;
• 1889 – Mažojoje Lietuvoje pradėtas leisti Vinco Kudirkos redaguojamas visuomeninis politinis literatūros ir mokslo žurnalas „Varpas“. Jis buvo leidžiamas iki 1905 m.;
• 1918 – Lietuvos Taryba pareikalavo, kad Rusija grąžintų išvežtas kultūros vertybes. Tarybos nutarimą pasirašė Jonas Basanavičius.
• 1919 - Lietuvos kariuomenės Inžinerinėje kuopoje sukurtas specialus aviacijos būrys, tapęs Lietuvos Karo Aviacijos pagrindu;
• 1995 – Stokholme dalyvaujant Švedijos karaliui Karlui XVI Gustavui ir karalienei Silvijai, Vilniaus universiteto Skandinavistikos katedrai įteiktas apdovanojimas už puikius rezultatus mokant studentus švedų kalbos;
• 1999 – įsteigta Lietuvos nacionaldemokratų partija. Pirmininku išrinktas Rimantas Smetona;
• 2005 – Klaipėdoje penktą kartą apdovanoti labiausiai nusipelnę jūros ir uosto verslininkai, jūrininkai bei žiniasklaidos atstovai. Pagrindinis prizas atiteko susisiekimo ministrui Zigmantui Balčyčiui, pripažintam jūros ir transporto industrijos metų asmenybe;
• 2009 – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad gatvių pavadinimai Vilniaus krašte turi būti rašomi tik valstybine lietuvių kalba.

• 1892 m. – Ignas Bujakas, Lietuvos gydytojas higienistas ir epidemiologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1983 m.).
• 1905 m. – Ona Mikulskienė-Mozoliauskaitė, Lietuvos kanklininkė, pedagogė, kanklių orkestrų vadovė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (m. 2008 m.).
• 1908 m. – Petras Gintalas, literatas, kultūros ir politikos veikėjas (m. 1971 m.).
• 1909 m. – Leonardas Algirdas Dargis, Lietuvos ekonomistas (m. 1986 m.).
• 1911 m. – Stepas Zobarskas, lietuvių rašytojas, vertėjas, leidėjas (m. 1984 m.).
• 1912 m. – Justinas Mikuckas, Lietuvos statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas, statybos istorikas (m. 1978 m.).
• 1919 m. – Vytautas Antanas Kleiza, Lietuvos gydytojas chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1921 m. – Juozas Kavaliauskas, Lietuvos pedagogas.
• 1927 m. – Dangerutis Čebelis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas, romanistas, filologijos mokslų daktaras (m. 1978 m.).
• 1934 m. – Algimantas Raudonikis, Lietuvos kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas (m. 2023 m.).
• 1940 m. – Antanas Sudavičius, gydytojas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1942 m.:
  • Mykolas Arcimavičius, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Ramutė Anelė Miliauskienė, pedagogė, Lietuvos ir Kazlų Rūdos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1945 m. – Gediminas Kalinauskas, Lietuvos futbolo istorikas ir statistikos rinkėjas.
• 1949 m. – Jonas Dungveckis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Vytautas Lukavičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (1995 m.).
• 1953 m. – Saulius Tomas Kondrotas, Lietuvos rašytojas.
• 1957 m. – Gintarė Adomaitytė, Lietuvos žurnalistė.
• 1960 m. – Raimonda Židonienė-Šiurkutė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1961 m.:
  • Mečislovas Sangavičius, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romutis Mažrimas, agronomas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis veikėjas.
• 1963 m. – Antanas Zopelis, ūkininkas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Petras Zapolskas, lietuvių diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (nuo 2002 m.).

• 1935 m. – Juozas Daugėla, lietuvių publicistas (g. 1899 m.).
• 1999 m. – Domininkas Kukenys, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1913 m.).
• 2006 m. – Jonas Kunca, Argentinos ir Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žurnalistas, gydytojas (g. 1919 m.).
• 2008 m.:
  • Genovaitė Tolkutė – Gabrėnienė, lietuvių teatro aktorė (g. 1923 m.).
  • Viktoras Alekna, Lietuvos žurnalistas, politinis kalinys, poetas, prozininkas, literatūrologas, vertėjas, mokytojas, rašytojas, daug metų tyrinėjęs poetės Salomėjos Nėries kūrybą ir dažnai vadinamas Salomėjos Nėries metraštininku (g. 1915 m.).
• 2020 m. – Vidmantas Bartulis, lietuvių kompozitorius (g. 1954 m.).

• 1649 – Anglijos pilietinis karas: nukirsdintas Anglijos karalius Karolis I.
• 1951 – San Reme prasidėjo pirmasis italų dainų festivalis;
• 1958 – Paryžiuje įvyko pirmasis 22-ejų metų Ivo Sen Lorano kolekcijos pristatymas;
• 1968 – Vietnamo karas: prasidėjo Tet puolimas.
• 1990 – Michailas Gorbačiovas susitikime su VDR ministru pirmininku Hansu Modrovu sutiko sujungti abi Vokietijas;
• 2007 – Pasirodė naujoji Windows versija – Windows Vista.
• 2020 – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pasaulinę ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso.

• 1697 m. – Johanas Joachimas Kvancas, vokiečių kompozitorius ir fleitininkas (m. 1773 m.).
• 1720 m. – Charles De Geer, švedų pramonininkas ir entomologas (m. 1778 m.).
• 1721 m. – Bernardo Bellotto, Italijos dailininkas, dar žinomas kaip „Bernardo Canaletto“. Jis yra buvęs Canaletto mokinys, todėl kartais pasivadindavęs save mokytojo vardu. Garsėjo nutapytais paveikslais, kuriuose atvaizduodavo miesto architektūrą (Varšuva, Turinas, Viena, Drezdenas), paminklus, žmonių šurmulį mieste. Šio dailininko nutapyti paveikslai įspūdingai realistiški (m. 1780 m.).
• 1882 m. – Franklinas Delanas Ruzveltas, 32-asis JAV prezidentas (m. 1945 m.).
• 1899 m. – Max Theiler, 1951 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (m. 1972 m.).
• 1911 m. – Abdur Rahman Farès, Alžyro respublikos laikinosios vykdomosios tarybos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1962 m. liepos 3 d. iki 1962 m. rugsėjo 25 d.^[2] (m. 1992 m.).
• 1923 m. – Leonidas Iovičius Gaidajus, vienas populiariausių SSRS kino filmų režisierius, populiarių SSRS komedijų scenarijų autorius, taip pat aktorius (m. 1993 m.).
• 1927 m. – Ulofas Palmė, teisininkas ir ekonomistas, Švedijos politinis veikėjas, ministras pirmininkas (m. 1986 m.).
• 1931 m. – Robert Walter, austrų teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas bei administratyvistas, profesorius.
• 1941 m. – Richard Bruce Cheney, 46-as JAV viceprezidentas Bušo tarnyboje.
• 1951 m. – Philip David Charles Collins, Anglijos atlikėjas, progresyvaus roko grupės Genesis vokalistas ir būgnininkas. Grammy ir Oskaro apdovanojimų laimėtojas.
• 1961 m. – Deksteris Skotas Kingas, antrasis pilietinių teisių lyderio Martino Liuterio Kingo ir Koretos Skot King sūnus, aktorius, dokumentinių filmų kūrėjas, aktyvistas už gyvūnų teises (m. 2024 m.).
• 1971 m. – Viesturas Kairišas, latvių režisierius.
• 1975 m. – Antônio Augusto Ribeiro Reis Junior, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Kataro Al-Gharafa Sports Club klubo saugas.
• 1976 m. – Andy Milonakis, JAV komikas.
• 1980 m. – Wilmer Valderrama, amerikiečių komikas^[3].
• 1981 m.:
  • Dimitaras Berbatovas, futbolininkas, Bulgarijos rinktinės ir Manchester United klubo puolėjas.
  • Piteris Kraučas, anglų futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Tottenham Hotspur klubo puolėjas.
• 1986 m. – Kristaps Blanks, Latvijos futbolininkas.
• 1987 m. – Arda Turan, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Galatasaray klubo saugas.

• 1730 m. – Petras II, Rusijos caras ir imperatorius 1727–1730 m (g. 1715 m.).
• 1891 m. – Charles Bradlaugh, Jungtinės Karalystės politikas, vienas žymiausių anglų ateistų. 1866 m. įkūrė britų sekuliaristų draugiją – National Secular Society, veikiančią iki dabar (g. 1833 m.).
• 1928 m. – Johannes Andreas Grib Fibiger, 1926 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[1] (g. 1867 m.).
• 1948 m. – Orvilis Raitas, vienas iš brolių Raitų, JAV išradėjas, aviacijos pradininkas, lakūnas (g. 1871 m.).
• 1951 m. – Ferdinandas Porsche, austrų automobilių inžinierius. Jis geriausiai žinomas dėl jo sukurto Volskwagen Beetle modelio ir jo indėlio į Vokietijos tankų modelių Tiger I, Tiger II ir Elefant plėtojimą. Adolfas Hitleris apdovanojo F. Porsche Vokietijos nacionaliniu apdovanojimu už meno ir mokslo sričių plėtojimą 1937 m (g. 1875 m.).
• 1980 m. – Professor Longhair, amerikiečių muzikantas (g. 1918 m.).
• 1995 m. – Džeraldas Darelas, britų zoologas ir rašytojas, daugelio knygų apie laukinius gyvūnus autorius^[4] (g. 1925 m.).
• 2006 m. – Koreta Skot King, amerikiečių rašytoja, aktyvistė, pilietinių teisių lyderė. Septintajame dešimtmetyje Martino Liuterio Kingo našlė Koreta Skot King padėjo vadovauti afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimui (g. 1927 m.).
• 2022 m. – Leonidas Kuravliovas, Rusijos teatro ir kino aktorius (g. 1936 m.).^[5]
• 2024 m. – Jan de Rooy, buvęs olandų autosporto lenktynininkas (g. 1943 m.).^[6]

• 1652 – Žoržas de La Turas (Georges de La Tour), prancūzų tapytojas;
• 1838 – Osceola seminolų karo vadas ir Floridos seminolų sukilimo lyderis.

Vikiteka: Sausio 30 – vaizdinė ir garsinė medžiaga