|
Pulkininkas  Pulkininkas – aukštesniojo karininko laipsnis, kuris egzistuoja beveik visų pasaulio šalių kariuomenėse.[1] Tai vienas seniausių karinių laipsnių, kurio kilmė siekia Romos imperiją. Šiais laikais pulkininko laipsnis paprastai yra aukščiausias karinis laipsnis iš žemesnių už generolų laipsnius. Pulkininko laipsnis yra aukštesnis už pulkininko leitenanto ar papulkininkio ir žemesnis už generolo majoro.[1] Kai kuriose šalyse tarp generolo majoro ir pulkininko yra brigados generolas. Daugelyje Vakarų Europos šalių pulkininko laipsnis vadinamas:
Šie tos pačios kilmės žodžiai kildinami iš žodžio kolona (kareivių kolona). Slavų ir baltų valstybėse pulkininko laipsnio pavadinimas kilęs iš žodžio pulkas:
Nemažai šalių turi kitokius šio laipsnio atitikmenis:
Rusija ir TSRSRusijoje pulkininko laipsnis (полковник) pirmą kartą buvo įvestas Ivano Rūsčiojo šaulių kariuomenėje. Šį laipsnį gaudavo patyrę karvedžiai, paprastai iš didikų. XVI a. pulkininkais ėmė vadinti žmones, vadovavusius pulkams, tai buvo pareigų pavadinimas. XVII a. 4-tą dešimtmetį Rusijoje buvo įvestas karinis laipsnis pulkininkas, kurį suteikė „naujosios tvarkos“ pulkų vadams. 1681 m. pertvarkius šaulių prikazus į pulkus šių dalinių vadai irgi imti vadinti pulkininkais, o ne prikazų galvomis (rus. голова приказа). Rusijos Imperijoje carui 1722 m. Petrui I įvedus Rangų lentelę pulkininkas tapo VI rango laipsniu. TSRS pulkininko laipsnis įvestas 1935 m. Kariniame jūrų laivyne pulkininko laipsnį atitinka pirmojo rango kapitonas. UkrainaPulkininkais vadino ir kazokų pulkų vadus Ukrainoje ir Zaporožės Sečėje. Šiuolaikiniai pulkininkų antpečiai
Lietuva
Rusija
Šaltiniai
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
.svg)
Index:
pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve
