Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Grafas (titulas)

Kilmingųjų titulai
Šis straipsnis yra serijos
Kilmingųjų titulai dalis

Grafas (vok. Graf) – kilmingųjų titulas, žymintis rangą žemesnį nei markizo ar markgrafo (arba kunigaikščio, šalyse, kur markizo titulo nėra).[1] Vakarų Europoje ankstyvaisiais viduramžiais (VI–VIII a.) grafas buvo valstybės pareigūnas, turintis administracinę, teisminę ir karinę valdžią tam tikroje srityje. Feodalizmo išsivystymo laikais – feodalo titulas, atitinkantis kunigaikščio rangą, grafystės valdovas. Vėlyvojo feodalizmo laikais bajorų (dvarininkų) luomo paveldimas titulas.

Vokietijoje

Grafo titulas ypač paplito viduramžiais Vokietijoje, kur atsirado nemažai titulų, besibaigiančių -graf:

  • Burggraf – burggrafas, pilies valdytojas,
  • Wildgraf – neapgyvendintų miškų teritorijos valdytojas.
  • Markgraf – markgrafas, pasienio srities markos valdytojas.

Grafo titulą suteikdavo Šventosios Romos imperijos imperatorius. XVI a. grafo garbės titulas suteikiamas užsieniečiams bajorams.

Nuo 1919 m., panaikinus Vokietijos imperiją ir paskelbus respubliką, grafo titulas liko garbės titulu. Jis įrašomas jį turinčio asmens dokumentuose, o valstybės tarnautojai privalo kreiptis į asmenį nurodydami titulą.

Rusijoje

Grafo titulą Rusijoje įvedė Petras I.[1] Pirmajam 1706 m. šis titulas suteiktas Šeremetjevui. XIX a. pabaigoje Rusijoje buvo apie 300 grafų giminių. Grafo titulą komunistinė Rusijos valdžia dekretu panaikino 1917 m. lapkričio 11 d.

Lietuvoje

Lietuvoje grafų titulus turėjo Butleriai, Gravrogkai, Tiškevičiai, Komorovskiai, Kosakovskiai, Šilingai, Pacai, Tyzenhauzai, Pliateriai, Pšezdzieckiai.

Už dalyvavimą 1863 m. sukilime daugeliui Lietuvoje ir Lenkijoje gyvenusių kilmingųjų šeimų titulai buvo atimami arba pažeminami.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Grafas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9