Sausio 1

Sausio 1 yra 1-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 364 dienos (keliamaisiais metais – 365).

• Naujieji metai;
• Lietuva – Lietuvos vėliavos diena;
• Haitis – Nepriklausomybės diena.

Arvaidas – Arvaida – Arvaidė – Arvaldas – Arvaldė – Arvė – Eufrozija – Eufrozina – Mečislovas – Mečys – Mečius

• 1800 – Lietuvos teritorijoje grąžintas Julijaus kalendorius. Naudotas iki 1915 m. lapkričio 15 (28) d.
• 1864 – Michailas Muravjovas uždraudė visų nevaldinių mokyklų veiklą;
• 1905 – Vilniuje įvyko Rusijos sionistų suvažiavimas. Čia įsikūrė Rusijos sionistų organizacijos būstinė;
• 1919 – Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais;
• 1924 – Lietuvos milicija oficialiai pervadinta policija;
• 1927 – Kaune įkurta Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“
• 1987 – įsteigtas Klaipėdos muzikinis teatras;
• 1991 – įkurtas Klaipėdos universitetas;
• 2002 – Lietuvos bankai pradėjo prekiauti naująja ES valiuta – eurais;
• 2007 – restoranuose, kavinėse uždrausta rūkyti;
• 2015 – Lietuva įsivedė eurą;
• 2021 – reorganizuotas Šiaulių universitetas prijungiant jį prie Vilniaus universiteto; Šiaulių universiteto pagrindu įkurtas Vilniaus universiteto kamieninis akademinis padalinys Šiauliuose – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija.

• 1467 m. – Žygimantas Senasis, LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506–1548), priešpaskutinis Gediminaičių dinastijos atstovas (m. 1548 m.).
• 1610 m. – Aronas Aleksandras Olizarovskis, SJ, gydytojas, teisininkas, kanonistas, Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius, vienas pirmųjų Vilniaus universiteto teisės profesorių (m. 1659 m.).
• 1714 m. – Kristijonas Donelaitis, liuteronų pastorius, lietuvių grožinės literatūros pradininkas (m. 1780 m.).
• 1746 m. – Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjas, kultūros tyrėjas, pedagogas, publicistas (m. 1820 m.).
• 1767 m. – Andrius Benediktas Klongevičius, Lietuvos vyskupas, teologijos daktaras (m. 1841 m.).
• 1784 m. – Vincas Anupras Herberskis, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras (m. 1826 m.).
• 1861 m. – Juozas Marčiukaitis, visuomenės veikėjas, smuikininkas ir chorvedys.
• 1869 m. – Jadvyga Juškytė, Juškevičiūtė, Lietuvos pedagogė, tautosakininkė, tautinio atgimimo veikėja (m. 1948 m.).
• 1870 m. – Julius Bruckus, gydytojas, tarpukario Lietuvos politikas, aktyvus žydų politinio ir kultūrinio gyvenimo veikėjas (m. 1951 m.).
• 1879 m. – Adomas Varnas, dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas. Kūrė realistinius portretus, peizažus, grafikos darbus (m. 1979 m.).
• 1881 m. – Danielius Alseika, gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1936 m.).
• 1888 m. – Adomas Mika, publicistas, spaudos darbuotojas (m. 1931 m.).
• 1889 m.:
  • Juozas Tallat–Kelpša, vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas (m. 1949 m.).
  • Ona Rymaitė, aktorė (m. 1950 m.).
• 1890 m. – Juozas Papečkys, teisininkas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1942 m.).
• 1891 m. – Richardas Krameris, aktorius.
• 1893 m.:
  • Juozas Bertulis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1969 m.).
  • Kazimieras Stasiulevičius, lietuvių vargonininkas, dirigentas, pedagogas, bažnytinės muzikos kūrėjas. Nuo 1959 m. iki mirties gyveno Birštone (m. 1985 m.).
• 1900 m.:
  • Juozas Andrius, kartografas ir topografas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1988 m.).
  • Viktoras Dineika, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1968 m.).
• 1906 m. – Jonas Pajaujis, agronomas ir pedagogas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
• 1908 m. – Eduardas Ozarskis, buvęs LTSR partinis ir valstybės veikėjas, LTSR nusipelnęs inžinierius (m. 1981 m.).
• 1909 m. – Marija Červinskaitė-Pauliukonienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1995 m.).
• 1910 m. – Stepas Graužinis, dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas (m. 1985 m.).
• 1911 m.:
  • Vladas Čaikauskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
  • Zigmas Aleksandravičius, Lietuvos vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1965 m.).
• 1915 m. – Jonas Pakalniškis, kunigas, vargonininkas ir chorvedys.
• 1917 m. – Petras Gailiūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras (m. 1971 m.).
• 1918 m. – Leonas Švedas, dvikalbis Lietuvos ir Lenkijos poetas bei prozininkas, choro dainininkas (m. 2003 m.).
• 1919 m. – Juozas Lingys, Lietuvos choreografas (m. 1984 m.).
• 1920 m. – Aldona Jocevičienė, Lietuvos gydytoja neurologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1921 m. – Petras Vaškys, Lietuvos keramikas, skulptorius (m. 2001 m.).
• 1923 m.:
  • Regina Jamontaitė-Raudonikienė, Lietuvos baleto artistė (m. 1998 m.).
  • Viktoras Beržinis, Lietuvos spaudos darbuotojas, vertėjas (m. 1995 m.).
• 1925 m.:
  • Algirdas Skinkys, poetas^[1] (m. 1970 m.).
  • Paulius Antanas Baltakis, lietuvių kunigas, pranciškonas , 1984 m. titulinis Egaros vyskupas.
• 1926 m.:
  • Kazys Petkevičius, Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris (m. 2008 m.).
  • Viktorija Lipnickaitė-Baulienė, Lietuvos baleto artistė.
• 1927 m.:
  • Jonas Linkevičius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas.
  • Juozas Gediminas Šmitas, Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, baritonas, pedagogas (m. 2023 m.).
• 1928 m.:
  • Albertas Laurinčiukas, dramaturgas, prozininkas, publicistas, žurnalistas.
  • Kazimieras Musteikis, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Pranas Vaičekonis, kanonistas, teologijos profesorius, Vilniaus arkivyskupijos tribunolo teisėjas; vienintelis kunigas, tapęs Lietuvos mokslų akademijos nariu (po Nepriklausomybės atkūrimo) (m. 2006 m.).
  • Rita Vaitkevičienė-Viržonytė, dainininkė (sopranas), chorvedė, pedagogė.
• 1930 m.:
  • Olegas Ancukevičius, Lietuvos miškų ūkio inžinierius, socialinių mokslų daktaras.
  • Gintautas Iešmantas, Lietuvos žurnalistas, rašytojas, politinis kalinys (m. 2016 m.).
• 1932 m.:
  • Antanas Dilys, Lietuvos fotografas (m. 2021 m.).
  • Boleslovas Bekeris, Lietuvos inžinierius mechanikas.
  • Paulius Juodišius, smuikininkas, pedagogas, profesorius (m. 1993 m.).
  • Povilas Petras Karoblis, pedagogas, profesorius, treneris, Lietuvos sporto veikėjas.
• 1934 m.:
  • Alfredas Anciūnas, Lietuvos mechanikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Rimgaudas Abraitis, Lietuvos inžinierius energetikas, profesorius.
• 1935 m.:
  • Donatas Stasys Lukoševičius, Lietuvos dailininkas skulptorius, pedagogas.
  • Elena Aižinienė-Atkočiūnaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė (m. 1984 m.).
  • Mindaugas Bronislavas Barysas, Lietuvos žurnalistas (m. 1990 m.).
• 1936 m.:
  • Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė, Lietuvos matematikė, habilituota fizinių mokslų daktarė (m. 2017 m.).
  • Donata Liucija Adomaitienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1937 m.:
  • Algimantas Puklevičius, teisininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Aldona Treija, Lietuvos ir Latvijos pedagogė, visuomenės veikėja (m. 2020 m.).
• 1938 m.:
  • Alfredas Antanas Jakučiūnas, Lietuvos architektas.
  • Bronislovas Algirdas Jacikevičius, pedagogas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Norbertas Vėlius, lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo VDU (m. 1996 m.).
  • Mečys Rakauskas, lietuvių prozininkas (m. 2020 m.).
• 1939 m.:
  • Albinas Petrauskas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 2017 m.).
  • Eglė Elena Marčėnienė, Lietuvos muzikologė.
  • Leonas Vaidotas Ašmantas, Lietuvos inžinierius šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas, buvęs politinis veikėjas, Lietuvos energetikos ministras.
  • Liucija Valatkienė-Varneckytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1940 m.:
  • Irena Bučienė, Lietuvos teatro ir televizijos režisierė (m. 2001 m.).
  • Kęstutis Povilas Paukštys, Lietuvos ir Kauno miesto profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1941 m.:
  • Arūnas Gasparaitis, Lietuvos ir JAV gydytojas radiologas.
  • Benas Šimkus, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2023 m.).
  • Petras Bražėnas, Lietuvos literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1942 m.:
  • Justas Vincas Paleckis, Lietuvos politikas ir diplomatas.
  • Viktoras Jurgutis, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1995 m.).
  • Vytautas Petras Milašius, Lietuvos energetikas, inžinierius.
  • Zita Bandzaitienė, Lietuvos botanikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1943 m.:
  • Bronius Vytautas Bieliauskas, Lietuvos inžinierius energetikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2000 m.).
  • Jonas Grubliauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Juozas Algirdas Rudaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
  • Marija Danutė Jukniūtė-Bžeskienė, Lietuvos grafikė, scenografė (m. 2023 m.).
  • Marijonas Kazys Jočys, pedagogas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m.:
  • Algimantas Vladas Stasiukynas, energetikas, politikas, buvęs LR energetikos ministras (m. 2023 m.).
  • Laima Keraitienė, agronomė, Lietuvos ir Rokiškio rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (m. 2021 m.).
• 1945 m.:
  • Kęstutis Kepežinskas, Lietuvos choro dirigentas ir muzikos mokytojas (m. 2021 m.).
  • Kęstutis Liubinas, inžinierius, Lietuvos ūkio ir politinis veikėjas.
  • Vilmanas Lugauskas, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1946 m.:
  • Augustinas Rakauskas, Lietuvos verslininkas, vienas didžiausių prekybos tinklo „Senukai“ akcininkų.^[2].
  • Aurimas Babkauskas, lietuvių teatro ir kino aktorius (m. 1994 m.).
  • Gasparas Aleksa, poetas, prozininkas, dramaturgas.
  • Jeronimas Laucius, Lietuvos rašytojas, leidėjas.
  • Juozas Dingelis, Lietuvos miškininkas, visuomenės veikėjas, Lietuvai pagražinti draugijos Valdybos pirmininkas.
• 1947 m.:
  • Algimantas Bubulis, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Isaakas Fridbergas, žydų kilmės rašytojas, kino dramaturgas ir režisierius, savo kūrybinį kelią pradėjęs Lietuvoje.
• 1948 m.:
  • Ilja Bereznickas, Lietuvos animacinio kino režisierius, dailininkas, scenaristas.
  • Juozas Butkevičius, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Saulius Lukošius, Lietuvos architektas.
• 1949 m.:
  • Alfonsas Budvytis, Lietuvos fotografas (m. 2003 m.).
  • Danielius Riepšas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis veikėjas.
  • Pranas Petraitis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1950 m.:
  • Algis Kliševičius, Lietuvos grafikas, kaligrafas (m. 2008 m.).
  • Liubertaitė Pranciška Regina, lietuvių poetė, redaktorė.
  • Vigirdas Mackevičius, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1951 m. – Vytautas Vilys, inžinierius, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis veikėjas.
• 1952 m.:
  • Algimantas Čeponis, gydytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Račickas, prozininkas, redaktorius, vienas žymesnių vaikų rašytojų Lietuvoje.
• 1953 m.:
  • Juozas (Josifas) Raistenskis, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Regina Kaupienė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Vydas Raudonis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Antanas Tenys, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Albina Aniulienė-Indriūnaitė, Lietuvos veterinarijos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė.
  • Gintaras Kraujelis, Lietuvos dailininkas monumentalistas.
• 1957 m.:
  • Arvydas Girdzijauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Audris Viduolis, Lietuvos pedagogas, Biržų raj. sporto ir Pačeriaukštės kaimo visuomenės veikėjas.
  • Steponas Staškevičius, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vitas Sadauskas, gydytojas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Laima Liucija Andrikienė, Lietuvos politikė, Kovo 11 d. akto signatarė.
  • Virginija Rudienė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m.:
  • Kęstutis Lukošūnas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Valdas Klimavičius, Lietuvos architektas (m. 2021 m.).
• 1960 m.:
  • Arnoldas Sinkevičius, architektas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
  • Kęstutis Žilys, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Tatjana Jarutienė, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Viačeslavas Sukristovas, buvęs TSRS ir Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, dabar treneris. Žaidė gynėjo ir saugo pozicijose, tapo tarptautinės klasės sporto meistru (1987).
• 1962 m.:
  • Danutė Baliūnienė, gydytoja, Lietuvos ir Elektrėnų politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jaroslav Narkevič, pedagogas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kastytis Beitas, biologijos dėstytojas. Nuo 1990 m. Vilniaus universiteto GMF Biochemijos ir biofizikos katedros asistentas, vėliau – lektorius.
• 1963 m.:
  • Aloyzas Rudys, Lietuvos krepšinio treneris.
  • Lina Kačiušytė, Lietuvos plaukikė, plaukimo krūtine pasaulio rekordininkė, olimpinė čempionė ir rekordininkė.
  • Roma Giedraitienė, pedagogė, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Algis Lankelis, Lietuvos skulptorius.
• 1965 m. – Diana Čedavičienė, Klaipėdos Liudviko Stulpino pagrindinės mokyklos direktorė, anglų kalbos mokytoja metodininkė.
• 1966 m. – Ina Krauzienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1968 m. – Eugenijus Simutis, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1978 m. – Kęstutis Savickas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Justinas Urbanavičius, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1989 m.:
  • Edita Vilkevičiūtė, Lietuvos modelis. Dabartinis „Karl Lagerfeld“, „Gap“ Japonijoje, „Christian Dior“, „Armani“ ir „Calvin Klein“ reklamos veidas.
  • Linas Kivyta, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu esantis laisvasis agentas, rugtyniaujantis atakuojančio gynėjo, bei puolėjo pozicijose.
• 1991 m. – Gytis Urba, Lietuvos futbolininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą. Rungtyniauja krašto gynėjo pozicije. Vyrenysis brolis Dovydas Urba taip pat yra futbolininkas.

• 1659 m. – Aronas Aleksandras Olizarovskis, SJ, gydytojas, teisininkas, kanonistas, Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius, vienas pirmųjų Vilniaus universiteto teisės profesorių (g. 1610 m.).
• 1942 m. – Juozas Grigiškis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1896 m.).
• 1944 m. – Stasys Čiurlionis, inžinierius, politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas (g. 1887 m.).
• 1949 m. – Aleksandras Isačenka, Lietuvos sovietinis veikėjas. Vienas Lietuvos sovietizavimo organizatorių (g. 1903 m.).
• 1968 m. – Kazys Tallat-Kelpša, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (g. 1893 m.).
• 1969 m. – Jonas Brundza, vargonininkas ir chorvedys (g. 1889 m.).
• 1992 m.:
  • Juozas Kazakevičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, traumatologas, medicinos mokslų daktaras (g. 1895 m.).
  • Volfas (Vulfas) Vilenskis, TSRS karininkas (pulkininkas), buvęs 16-osios Lietuviškosios divizijos bataliono vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1919 m.).
• 1998 m. – Vaclovas Romanas-Ramanauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1907 m.).
• 2004 m.:
  • Gediminas Tamošiūnas, Lietuvos dailininkas tapytojas, skulptorius, Lietuvos laisvės kovų dalyvis (g. 1927 m.).
  • Laima Skerstonaitė, Lietuvos dailininkė grafikė (g. 1926 m.).
• 2006 m. – Stasys Ivanauskas, Lietuvos fotografas (g. 1917 m.).
• 2010 m. – Petras Baranauskas, Lietuvos pedagogas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (g. 1959 m.).
• 2025 m. – Ingrida Armonaitė-Galinienė, Lietuvos smuikininkė, pedagogė (g. 1962 m.).^[3]

• 153 m. pr. m. e. - Romoje pirmą kartą naujieji metai švęsti sausio 1 d.^[4]
• 46 m. pr. m. e. įvedus Julijaus kalendorių, Romos respublikoje sausio 1 oficialiai pradėta švęsti Naujuosius metus;
• 537 – Baigtas statyti Bizantijos architektūros šedevras – Sofijos soboras;
• 1622 – Popiežiaus kanceliarija nusprendė, kad Naujieji metai bus skaičiuojami nuo sausio 1 d. (anksčiau buvo kovo 25 d.);
• 1801 – Giuseppe Piazzi atrado pirmą žinomą asteroidą, pavadintą „Cerera 1“;^[5]
• 1801 – įkurta Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystė;
• 1804 – po didelio vergų sukilimo Espanjola pasiskelbė nepriklausoma nuo Prancūzijos ir tapo pirmąja nepriklausoma valstybe Karibų jūroje.
• 1863 – JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas paskelbė išlaisvinimo aktą, kuris vėliau lėmė vergijos panaikinimą Pietų valstijose;
• 1901 – įkurta Australijos Sandrauga (Commonwealth of Australia);
• 1912 – įkurta Kinijos Respublika, gyvavusi iki 1949 m.;
• 1956 – Sudanas paskelbė nepriklausomybę nuo Egipto ir Didžiosios Britanijos;
• 1959 – Kuboje žlugo Batistos režimas, valdžion atėjo Fidelis Kastras;
• 1973 – Airija, Danija, Jungtinė Karalystė įstoja į EEB. Bendrijų narių – 9 valstybės;
• 1981 – Graikija įstoja į EEB. Bendrijų narių – 10 valstybių;
• 1984 – Brunėjus tapo nepriklausoma valstybe;
• 1986 – Ispanija, Portugalija įstoja į ES. Bendrijų narių – 12 valstybių;
• 1993 – Čekoslovakija pasidalino į dvi suverenias valstybes: Čekiją ir Slovakiją;
• 1995 – Austrija, Suomija, Švedija įstoja į ES. Bendrijų narių – 15 valstybių;
• 1999 – 11-oje iš 15-os ES šalių įvesta vieninga piniginė valiuta – euras;
• 2000 – pasaulis įžengė į naują tūkstantmetį be didesnių su kompiuteriais susijusių gedimų, nepaisant baimės, kad kompiuterių darbas sutriks dėl neįprasto datos keitimosi;
• 2007 – į ES įstojo Rumunija ir Bulgarija, o Slovėnija įsivedė eurą;
• 2008 – Malta ir Kipras įsivedė eurą tapdamos euro zonos narėmis;
• 2009 – Slovakija įsivedė eurą;^[6]
• 2011 – Estija įsivedė eurą;
• 2014 – Latvija įsivedė eurą;
• 2015 – Lietuva įsivedė eurą;
• 2022 – LIBOR indeksas panaikintas dėl manipuliavimo skandalo;^[7][8]
• 2023 – Kroatija prisijungė prie euro zonos ir Šengeno erdvės.

• 711 m. pr. m. e. – Imperatorius Džinmu, mitinis Japonijos įkūrėjas ir pirmasis Japonijos imperatorius pagal tradicinį sąrašą.^[9] (m. 585 m. pr. m. e.).
• 1431 m. – Aleksandras VI, 1492–1503 m. Katalikų Bažnyčios popiežius. Pasaulietiškas vardas Roderikas Lansolis, (pranc. Roderic Llançol), vėliau Roderikas Bordžija (it. Rodrigo Borgia). Laikomas kontroversiškiausiu Renesanso epochos popiežiumi. Jo vardas tapo priežodžiu, nusakančiu smukusią to laikotarpio popiežių moralę. Turėjo daug nesantuokinių vaikų (m. 1503 m.).
• 1484 m. – Huldrych Zwingli, Ciūricho protestantų lyderis. Ciūricho reformacijos judėjimas kartu su Ženevos reformacijos judėjimu sudarė pagrindą Reformuotai bažnyčiai. Nepriklausomai nuo Liuterio, Cvinglis priėjo panašių išvadų studijuodamas Šventąjį Raštą iš mokslininko humanisto pozicijų (m. 1531 m.).
• 1803 m. – Eduard August Feuerbach, vokiečių teisininkas, privatinės teisės tyrinėtojas, teisės istorikas, germanų teisės žinovas (m. 1843 m.).
• 1863 m.:
  • Liubomiras Miletičius, bulgarų kalbininkas. vienas Bulgarijos kalbotyros pradininkų (m. 1937 m.).
  • Pjeras de Kubertenas, prancūzų pedagogas ir istorikas. Geriausiai žinomas kaip Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrėjas, antikinių olimpinių žaidynių atkūrėjas (m. 1937 m.).
  • Rudolfas Blaumanis, latvių rašytojas, dramaturgas.^[10] (m. 1908 m.).
• 1864 m. – Joseph Bédier, prancūzų rašytojas, pedagogas ir istorikas (m. 1938 m.).
• 1892 m. – Mahidolas Aduljadedžas, Tailando princas, karaliaus Ramos V sūnus ir karalių Ramos VIII ir Ramos IX tėvas (m. 1929 m.).
• 1900 m. – Čijunė Sugihara, Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo apie 10 000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių; išdavinėjo vad. „gyvenimo vizas“ į Japoniją, oficialiai tam neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo (m. 1986 m.).
• 1919 m. – Jerome David Salinger, amerikiečių rašytojas, labiausiai žinomas kaip 1951 metų romano „Rugiuose prie bedugnės“ (The Catcher in the Rye) autorius. Jo paskutinis originalus darbo buvo publikuotas 1965 m. ir paskutinis iš jo imtas interviu buvo 1980 m (m. 2010 m.).
• 1924 m.:
  • Francisco Macias Nguema, pirmasis Pusiaujo Gvinėjos prezidentas. Šias pareigas jis ėjo nuo 1968 m. iki jo nuvertimo 1979 m (m. 1979 m.).
  • Jacques Le Goff, prancūzų istorikas, Viduramžių (ypač XII – XIII amžių) specialistas. Jis priklauso taip vadinamos Analų mokyklos trečiajai kartai.
• 1927 m.:
  • Maurice Bejart, prancūzų kilmės šokėjas, baletmeisteris. Šveicarijoje vadovavo Béjart Ballet Lausanne. Žymaus prancūzų filosofo Gaston Berger sūnus (m. 2007 m.).
  • Vernon Lomax Smith, 2002 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[11].
• 1933 m. – Olegas Makarovas, astronautas^[12] (m. 2003 m.).
• 1941 m. – Martin John Evans, 2007 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[13].
• 1948 m. – Pavelas Gračiovas, TSRS ir Rusijos karinis veikėjas, armijos generolas (m. 2012 m.).
• 1956 m. – Andy Gill, britų muzikantas ir įrašų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip post-punk grupės „Gang of Four“ gitaristas ir vienas iš įkūrėjų (m. 2020 m.).
• 1958 m. – Vadimas Anatolijovičius Jevtušenko, ukrainiečių futbolo treneris, Ukrainos TSR futbolininkas.
• 1959 m. – Panagiotis Giannakis, Graikijos krepšininkas ir treneris. Graikijos nacionalinės krepšinio rinktinės ir Pirėjo „Olympiacos“ vyr. treneris, buvęs nacionalinės rinktinės kapitonas.
• 1972 m.:
  • Alechandras Montekčija, Argentinos krepšininkas, žaidęs įžaidėjo pozicijoje. Žaidė Argentinos nacionalinėje rinktinėje.
  • Lilian Thuram, baigęs karjerą prancūzų futbolininkas, Prancūzijos rinktinės gynėjas.
• 1975 m.:
  • Jack Allsop, britų roko atlikėjas.
  • Robert Westerholt, olandų simfoninio metalo grupės Within Temptation įkūrėjas ir gitaristas. Kartu su grupės vokaliste Sharon den Adel yra daugelio grupės dainų autorius.
• 1979 m.:
  • Mohamedas Solimanas Homosas, Egipto futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje. Atstovauja Egipto klubui iš Izmailijos „Ismaily“.
  • Viačeslavas Sviderskis, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Arsenal Kyiv klubo gynėjas.
• 1980 m.:
  • Elin Maria Pernilla Nordegren, švedų modelis^[14].
  • Mark Nichols, kanadiečių kerlingo žaidėjas^[15].
• 1981 m. – Mladenas Petričius, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Hamburger SV klubo puolėjas.
• 1982 m.:
  • David Nalbandian, Argentinos lauko tenisininkas.
  • Radosław Matusiak, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir Lenkijos KS Cracovia Kraków klubo puolėjas.
• 1985 m.:
  • Ibrahimas Sori Kamara, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Le Mans klubo gynėjas.
  • Mohammed Ali El Khider, futbolininkas, Sudano rinktinės ir Al-Hilal Omdurman klubo gynėjas.

• 951 m. – Ramiras II, Leono karalius, valdė nuo 931 m. liepos mėn. iki mirties (g. 900 m.).
• 1432 m. – Aleksandras Gerasis, nuo 1400 m. iki 1432 m. Moldavijos vaivada (princas), Romano I Musato sūnus.
• 1559 m. – Kristijonas III, 1534–1559 m. Danijos ir 1536–1559 m. Norvegijos karalius (g. 1503 m.).
• 1682 m. – Jokūbas Ketleris, Kuršo kunigaikštis, valdęs 1641–1682 (g. 1610 m.).
• 1748 m. – Johanas Bernulis, šveicarų matematikas^[16] (g. 1667 m.).
• 1798 m. – Hereklis II, Gruzijos karalius, kurio prašymu XVIII a. pabaigoje Gruzijoje buvo dislokuotos Rusijos imperijos karinės pajėgos, kad apsaugotų šią šalį nuo Persijos ir Turkijos aneksijos (g. 1720 m.).
• 1894 m. – Heinrichas Rudolfas Hercas, įžymus vokiečių fizikas (g. 1857 m.).
• 1953 m. – Hiram „Hank“ King Williams, amerikiečių dainininkas, gitaristas ir dainų tekstų rašytojas, gerai žinomas kaip kantri ir rokenrolo muzikos atlikėjas (g. 1923 m.).
• 1957 m. – Ernst Friedrich Paulus, vokiečių karininkas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, generolas feldmaršalas (g. 1890 m.).
• 1988 m. – Eduardas Kalninis, latvių tapytojas marinistas (g. 1904 m.).
• 1992 m. – Grace Brewster Murray Hopper, JAV informatikė, IT pionierė, JAV karinių jūrų pajėgų kontradmirolė; pirmoji moteris, kuriai buvo suteiktas toks aukštas karinių jūrų pajėgų laipsnis (g. 1906 m.).
• 2010 m. – Lhasa de Sela, taip pat žinoma kaip Lhasa, iš Jungtinių Amerikos Valstijų kilusi dainininkė ir dainų autorė, augusi Meksikoje ir JAV, o vėliau gyvenusi Kanadoje ir Prancūzijoje (g. 1972 m.).
• 2021 m. – Liam Reilly, airių dainininkas ir dainų autorius, buvęs grupės „Bagatelle“ narys (g. 1955 m.).

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-01 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Sausio 1 – vaizdinė ir garsinė medžiaga