Sausio 22

Sausio 22 yra 22-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 343 dienos (keliamaisiais metais – 344).

• Katalikų šalys – Šv. Vincento diena.

Anastazas (Nastas, Nastys) – Anastazija (Nastazija, Nastė) – Asta – Astijus – Audrius (Audrys) – Aušrius (Aušrys) – Džiugas – Gaudentas – Skaistė – Vincenta (Vincė) – Vincentas (Vincas) – Vincentina

• 1921 – Kaune įsteigtas Karo Muziejus;
• 1928 – Berlyne įvyko Lietuvos komunistų partijos organizuotas Lietuvos politinių emigrantų suvažiavimas;
• 1991 – Kanada nutraukė ekonominę bei humanitarinę pagalbą TSRS dėl agresijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje;
• 1992 – Vilniuje atidaryta Šiaurės kraštų informacijos biuras.
• 2002 – Seimas ratifikavo tarptautinį susitarimą apsaugantį kelto „Estonia“ žuties Baltijos jūroje vietą. Susitarime sakoma, kad bet kokia veikla, trigdanti kelto žūties vietos ramybę, bus laikoma nusikaltimu. Keltas plaukęs iš Talino į Stokholmą nuskendo 1994 metų Rugsėjo 28-osios naktį Iš 1051 keleivių išsigelbėjo 139 žmonės. Iš keturių plaukusių lietuvių žuvo trys;
• 2003 – Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje atidaryta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Dubičių užkarda.

• 1899 m.:
  • Justas Paleckis, Lietuvos žurnalistas ir politikas, laikinasis Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje (m. 1980 m.).
  • Kazys Labutis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1975 m.).
• 1901 m. – Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, Leskaitienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1997 m.).
• 1907 m. – Olga Malėjinaitė, Lietuvos baleto artistė (m. 1939 m.).
• 1911 m. – (Sinevičius) Julius Sinius, vargonininkas, dirigentas, pedagogas ir kompozitorius (m. 1959 m.).
• 1922 m. – Vytautas Jasinskas, Lietuvos teatro režisierius (m. 2003 m.).
• 1923 m. – Justinas Bašinskas, lietuvių kompozitorius (m. 2003 m.).
• 1928 m. – Pranas Gailius, Lietuvos ir Prancūzijos tapytojas, grafikas.
• 1929 m.:
  • Algirdas Musneckis, Lietuvos energetikas, jam vadovaujant Rėkyvos Valstybinei rajoninei elektrinei Šiauliuose pradėtos plėtoti centralizuoto šildymo sistemos.
  • Kazimieras Eigminas, lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• 1930 m. – Vytautas Kontrimavičius, Lietuvos parazitologas helmintologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1937 m. – Julius Jurgelionis, Lietuvos architektas.
• 1938 m. – Kazys Daukša, Lietuvos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1951 m. – Kornelijus Platelis, Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, valsybės veikėjas.
• 1952 m. – Irma Grigaitienė, Lietuvos architektė restauratorė, paminklosaugininkė.
• 1955 m. – Saulius Bareikis, Lietuvos teatro aktorius, dainininkas.
• 1956 m. – Jonas Petrauskas, pedagogas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Vincas Girnius, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Irena Baranovskaja, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Andžej Andruškevič, ūkininkas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Audrius Vaitelis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1976 m. – Ričardas Gulbinas, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1985 m. – Paulius Morkeliūnas, krepšinio žaidėjas iš Lietuvos, runtyniaujantis LKL Utenos Juventus komandoje.
• 1989 m. – Rūta Gajauskaitė, Lietuvos dailiojo čiuožimo sportininkė, moterų vienetų nacionalinė čempionė.

• 1943 m. – Jurgis Pliateris II, grafas iš garsios Pliaterių giminės, pulkininkas, Švėkšnos dvarininkas (g. 1875 m.).
• 1962 m. – Konstantinas Žukas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas, karo pedagogikos pradininkas (g. 1884 m.).
• 1974 m. – Antanas Sniečkus, Lietuvos komunistų partijos veikėjas, ilgalaikis Lietuvos Komunistų Partijos vadovas (1936–1974 m.). 1975 metais jo vardu pavadinamas dabartinis Visagino miestas (g. 1903 m.).
• 1985 m. – Tomas Stonis, pedagogas, lituanistas, vertėjas, LTSR nusipelnęs mokytojas (1951 m.) (g. 1899 m.).
• 1988 m. – Olga Cholina, Rusijos ir Lietuvos aktorė (g. 1897 m.).
• 2000 m. – Genovaitė Gokaitė-Maironienė, Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. 1941 m.)
• 2010 m. – Nelė Anelė Apeikienė-Venclauskaitė, Apeikis, Lietuvos teatro aktorė (g. 1915 m.).
• 2018 m. – Alfonsas Bieliauskas, lietuvių rašytojas (g. 1923 m.).
• 2024 m. – Vytautas Urbanavičius, vienas žymiausių Lietuvos archeologų, žinomas plastinės rekonstrukcijos specialistas, tyrimų organizatorius (g. 1935 m.).^[1]

• 1276 – Popiežiumi tampa Inocentas V;
• 1506 – į Vatikaną saugoti Romos popiežiaus atvyko pirmieji šveicarų gvardiečiai. Dabar popiežiaus šveicarų gvardiją sudaro 110 žmonių;
• 1771 – Ispanija Didžiajai Britanijai perleido Falklendo salas;
• 1813 – britų-indėnų armija mūšyje prie Frenštauno (Frenchtown) nugalėjo apie 1000 žmonių amerikiečių kariuomenę ir privertė ją pasiduoti. Po to indėnai nužudė 30–60 sužeistų amerikiečių (vad. River Raisin žudynės);
• 1863 – Varšuvoje prasidėjo 1863–1864 m. sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, išplitęs ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje bei Baltarusijoje;
• 1905 – „Kruvinojo sekmadienio“ metu Sankt Peterburge caro kariuomenė nužudė virš 100 demonstrantų;
• 1922 – Popiežiumi tapo Pijus XI;
• 1931 – Anglijos gydytojai paskelbė atradę poliomelito imunizacijos metodą;
• 1957 – Izraelis pasitraukia iš Sinajaus pusiasalio.

• 1440 m. – Ivanas III Vasilevičius, Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1462 m.). Titulavosi Rusios didžiuoju kunigaikščiu. Vasilijaus II ir Marijos iš Barovsko sūnus (m. 1505 m.).
• 1561 m. – Francis Bacon, anglų filosofas, istorikas, valstybės veikėjas, empirizmo pradininkas (m. 1626 m.).
• 1729 m. – Gotholdas Efraimas Lesingas, Vokietijos dramaturgas, literatūros ir dramaturgijos kritikas, teoretikas, filosofas. Žymiausias Šviečiamojo amžiaus vokiečių literatūros, nacionalinio teatro kūrėjas. Masonas (m. 1781 m.).
• 1788 m. – Džordžas Noelis Gordonas Baironas, XIX a. pradžios anglų poetas, vienas iš žymiausių romantizmo ir vienas iš ryškiausių „pasaulio sielvarto“ poezijos atstovų (m. 1824 m.).
• 1849 m. – Augustas Strindbergas, švedų rašytojas, dramaturgas (m. 1912 m.).
• 1875 m. – Deividas Levelainas Vorkas Grifitas, svarbiausias kino pionierius, Oskaro apdovanojimą pelnęs kino režisierius (m. 1948 m.).
• 1877 m. – Boleslavas Lesmianas, Lenkijos poetas, vienas žymiausių XX a. lenkų rašytojų (m. 1937 m.).
• 1891 m. – Antonio Gramsci, italų politikas^[2] (m. 1937 m.).
• 1906 m. – Robertas Ervinas Howardas, JAV nuotykių, fantastikos, detektyvų rašytojas (m. 1936 m.).
• 1907 m. – William Ralph Dean, anglų futbolininkas (m. 1980 m.).
• 1909 m. – Sithu U Thant, Birmos (dabar Mianmaras) politikas (3-asis JTO generalinis sekretorius)^[3] (m. 1974 m.).
• 1911 m.:
  • Bruno Kraiskis, teisininkas, Austrijos politinis veikėjas, 1970–1983 m. federalinis kancleris (m. 1990 m.).
  • Konrad Zweigert, vokiečių teisininkas, Vokietijos Konstitucinio Teismo teisėjas (m. 1996 m.).
• 1922 m. – Leonelis Brizola, inžinierius, Brazilijos politinis veikėjas.
• 1936 m. – Alan Jay Heeger, 2000 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4].
• 1941 m. – Janas Kaplinskis, estų poetas ir rašytojas (m. 2021 m.).
• 1946 m. – Malcolmas McLarenas, atlikėjas, impresarijus, leidėjas, tačiau labiausiai žinomas kaip buvęs britų pankroko grupės Sex Pistols vadybininkas (m. 2010 m.).
• 1962 m. – Al-Wathiqu Billah Tuanku Sultan Mizan Zainal Abidin Ibni Al-Marhum Sultan Mahmud Al-Muktafi Billah Shah, 16-tasis Terenganu valstijos ir 13-asis Malaizijos sultonas – konstitucinis šalies valdovas.
• 1965 m. – Steven Adler – buvęs hard roko grupės Guns N' Roses būgnininkas, o šiuo metu yra roko grupės Adler būgnininkas.
• 1973 m. – Rogério Ceni, Brazilijos futbolininkas, São Paulo klubo vartininkas. Pagal Tarptautinę futbolo istorijos ir statistikos federaciją (IFFHS) tai yra daugiausiai įvarčių įmušęs futbolo vartininkas. Buvęs Brazilijos rinktinės žaidėjas.
• 1977 m. – Hidetoshi Nakata, buvęs futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje.
• 1978 m. – Jorge Martín Núñez, futbolininkas, Paragvajaus rinktinės ir Argentinos Rosario Central klubo gynėjas.
• 1980 m. – Christopher Kennedy Masterson, amerikiečių aktorius^[5].
• 1981 m. – Ibrahima Sonko, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir Stoke City klubo gynėjas.
• 1982 m. – Fabricijus Koločinis, italų kilmės Argentinos futbolininkas. Žaidžia gynėjo pozicijoje Anglijos Newcastle United klube.
• 1985 m. – Mohamedas Laminas Sisoko Gilanas, futbolininkas, Malio rinktinės ir Italijos Juventus klubo saugas.
• 1986 m. – David Edward Martin, anglų futbolininkas žaidžiantis vartininko pozicijoje.
• 1988 m. – Greg Oden, JAV krepšininkas. G. Oden ūgis yra 214 cm, svoris 126 kg. Jis žaidžia vidurio puolėjo pozicijoje.

• 1188 m. – Ferdinandas II, Leono karalius, valdė nuo 1157 m. rugpjūčio 21 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1157 m. rugpjūčio 21 d. iki mirties (g. 1137 m.).
• 1666 m. – Džahanšachas, 1628–1658 m. Indijos Didžiųjų Mogolų imperijos imperatorius (g. 1592 m.).
• 1901 m. – Viktorija, ilgametė Anglijos karalienė (g. 1819 m.).
• 1919 m. – Karlas Larsenas, Švedijos tapytojas, interjero dizaineris bei Menų ir Amatų Judėjimo narys. Jis gimė Stokholme neturtingoje šeimoje ir studijavo Stokholmo dailės akademijoje. Tapė daugiausia akvarele, bet ir aliejumi (g. 1853 m.).
• 1922 m. – Benediktas XV, buvo Romos Katalikų bažnyčios Popiežiumi nuo 1914 m. rugsėjo 3 d. iki 1922 m. sausio 22 d.; jis pakeitė Pijų X (1903–1914) (g. 1854 m.).
• 1973 m. – Lindonas Beinas Džonsonas, JAV prezidentas 1963–1969 m (g. 1908 m.).
• 1993 m. – Kobo Abė, japonų rašytojas (g. 1924 m.).
• 1996 m. – Piotras Šelestas, buvęs tarybinis partinis veikėjas, TSKP CK Politinio biuro narys, Ukrainos KP vadovas (g. 1908 m.).
• 2008 m. – Heath Ledger, australų aktorius, kuriam Oskaras buvo įteiktas po mirties už filmą Tamsusis riteris (g. 1979 m.).
• 2024 m.:
  • Deksteris Skotas Kingas, antrasis pilietinių teisių lyderio Martino Liuterio Kingo ir Koretos Skot King sūnus, aktorius, dokumentinių filmų kūrėjas, aktyvistas už gyvūnų teises (g. 1961 m.).^[6]
  • Luidžis Riva, buvęs Italijos futbolininkas (g. 1944 m.).^[7]

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-04-24 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Sausio 22 – vaizdinė ir garsinė medžiaga