Rugpjūčio 7

Rugpjūčio 7 yra 219-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 220-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 146 dienos.

(kol kas neįvestos)

Donatas – Drąsutis – Jogilė – Kajetonas – Klaudija – Sikstas

• 1259 – Mindaugas atidavė kryžiuočiams visą tuometinę Žemaitiją, visą Skalvą ir beveik visą Dainavą.
• 1915 – Prasidėjo mūšiai prie Kauno tvirtovės pietinių fortų.
• 2004 – Gdanske Lietuvos ir Lenkijos prezidentai – Valdas Adamkus ir Lechas Kačinskis – aptarė bendro abiejų šalių elektros tilto bei geležinkelio tiesimo, automagistralės „Via Baltica“ tiesimo, bei Lietuvos ir Lenkijos lietuvių probleminius klausimus.

• 1837 m. – Boleslovas Kajetonas Koliška, 1863 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas (m. 1863 m.).
• 1858 m. – Martynas Jankus, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų (m. 1946 m.).
• 1859 m. – Juozas Adomaitis-Šernas, mokslo žinių populiarintojas, publicistas, knygnešys (m. 1922 m.).
• 1897 m.:
  • Leonas Gustaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1942 m.).
  • Petras Karašauskas, pianistas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1968 m.).
• 1914 m. – Aleksas Mrozinskas, pianistas, pedagogas (m. 1969 m.).
• 1916 m. – Rostislavas Krotas, Lietuvos biologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• 1922 m. – Bruno Markaitis, SJ, Lietuvos kompozitorius, dirigentas (m. 1998 m.).
• 1928 m.:
  • Povilas Žemaitis, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Raimundas Arnas Dineika, Lietuvos architektas, profesorius, visuomenės veikėjas (m. 2006 m.).
• 1941 m. – Algirdas Čepulėnas, Lietuvos slidininkas, treneris, pedagogas (m. 2013 m.).
• 1943 m. – Zita Šličytė, teisininkė, advokatė, politinė veikėja, Seimo narė, Lietuvos advokatų savivaldos veikėja.
• 1944 m. – Gintautas Petras Judickas, žurnalistas (m. 2005 m.).
• 1945 m. – Juozas Atkočiūnas, Lietuvos inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Franc Zdončik, Lietuvos ir Šalčininkų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Virgilijus Čepliejus, lietuvių vertėjas (m. 2020 m.).
• 1950 m. – Valerijonas Bernotas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Marytė Gurevičienė, Lietuvos dailininkė juvelyrė.
• 1954 m. – Vytautas Mickevičius, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras nuo 1998 m.
• 1958 m. – Antanas Danys, gydytojas, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Arūnas Albinas Visockas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas (m. 2009 m.).
• 1961 m. – Aldona Beganskienė, Lietuvos chemikė neorganikė, fizinių mokslų daktarė.
• 1967 m. – Renatas Norkus, lietuvių diplomatas.
• 1975 m. – Donalda Meiželytė-Svilienė, renginių, televizijos bei radijo laidų vedėja, dainininkė, muzikos atlikėja, aktorė ir Lietuvos Respublikos Seimo narė.
• 1977 m. – Dalia Janušauskienė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1980 m. – Ieva Šimkutė, Lietuvos ir Raseinių rajono politinė bei visuomenės veikėja.

• 1844 m. – Simonas Mikalojus Giedraitis, Lietuvos katalikų bažnyčios veikėjas (g. 1764 m.).
• 1916 m. – Juozapas Antanavičius, Lietuvos kunigas, prelatas, politinis veikėjas (g. 1853 m.).
• 1957 m. – Povilas Abelkis, prozininkas, leidėjas (g. 1906 m.).
• 1976 m. – Jaroslavas Rimkus, pedagogas, dailininkas, etnografas, publicistas, visuomenės veikėjas (g. 1888 m.).
• 1994 m. - Irena Vaišytė, lietuvių teatro pedagogė (g. 1926 m.).
• 1995 m. – Vladas Bložė, veterinarijos gydytojas, daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1914 m.).
• 2001 m. – Algirdas Teodoras Lauritėnas, Lietuvos krepšininkas (g. 1932 m.).
• 2020 m. – Kostas Kaukas, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, redaktorius (g. 1928 m.).
• 2023 m. – Eugenijus Stankus, Lietuvos matematikas (g. 1945 m.).^[1]

• 1782 – Džordžas Vašingtonas įsteigė „Ourourinės širdies“ ordiną, kuriuo apdovanojami JAV kariai, sužeisti ar pasižymėję mūšyje;
• 1858 – Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija Kanados dominijos sostine pasirinko Otavą;
• 1921 – įkurta Turkmėnijos TSR;
• 1926 – Didžiojoje Britanijoje įvyko pirmosios „Grand Prix“ varžybos;
• 1960 – Dramblio Kaulo Krantas tapo nepriklausomas;
• 1964 – JAV Kongresas priėmė Tonkino įlankos rezoliuciją, pagal kurią JAV Prezidentas Lindonas Džonsonas gavo įgaliojimus aktyviai įsitraukti į Vietnamo karą;
• 1990 – Nelsono Mandelos vadovaujamas Afrikos nacionalinis kongresas (ANC) nutraukė 29 metus trukusį partizaninį karą;
• 2002 – Tarptautinis valiutos fondas, siekdamas paremti Brazilijos ekonomiką, suteikė 30 mlrd. JAV dolerių kreditą;
• 2008 – prasidėjo Pietų Osetijos karas tarp Rusijos ir Gruzijos.

• 1882 m. – Francis Aleksandras Baluodis, latvių archeologas, Latvijos nacionalinės archeologijos mokyklos ir paminklosaugos principų kūrėjas (m. 1947 m.).
• 1903 m. – Luisas Seimuras Bazetas Likis, Kenijos archeologas ir antropologas (m. 1972 m.).
• 1904 m. – Ralph Bunche, diplomatas, Nobelio taikos premijos laureatas^[2] (m. 1971 m.).
• 1907 m. – Albert Kotin, amerikiečių dailininkas (m. 1980 m.).
• 1913 m. – Võ Chí Công, Vietnamo politikas. 6-asis Vietnamo prezidentas nuo 1987 iki 1992.
• 1928 m. – Džeimsas Randis, iliuzionistas ir paranormalių reiškinių skeptikas bei tyrėjas.^[3][4] Iki 60 metų dirbęs magu, Randis nutarė mesti šią specialybę ir pradėjo tirti paranormaliais bei antgamtiniais vadinamus reiškinius. Jis buvo dažnas svečias tokiose televizijos laidose kaip The Tonight Show Starring Johnny Carson ir Penn & Teller: Bullshit! (m. 2020 m.).
• 1932 m. – Abebe Bikila, Etiopijos lengvaatletis. Vienas geriausių ilgų nuotolių bėgikų pasaulyje; pirmasis olimpinių žaidynių istorijoje 2 kartus (1960, 1964 m.) laimėjęs maratono bėgimo aukso medalį^[5] (m. 1973 m.).
• 1933 m. – Elinor Ostrom, 2009 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6].
• 1949 m. – Gastonas Tong Sangas, dabartinis Prancūzijos Polinezijos prezidentas.
• 1958 m. – Bruce Dickinson, britų grupės Iron Maiden frontmenas ir vokalistas, nuo 1990 metų pradėjęs ir solo karjerą.
• 1962 m. – Alainas Robertas, prancūzų Freeclimber, dar kitaip vadinamas žmogus-voras (Spiderman) dėl savo Free Solo stiliaus kopiant į dangoraižius.
• 1966 m. – Džimis Veilsas, Vikipedijos steigėjas, Vikimedijos fondo pirmininkas.
• 1969 m. – Aigaras Razgalas, latvių ledo ritulininkas, puolėjas.
• 1971 m. – Gregor Fučka, Slovėnų kilmės Italijos profesionalus krepšininkas.
• 1975 m. – Charlize Theron, viena garsiausių amerikiečių – PAR kino aktorių, filmų prodiuserė.
• 1980 m. – Eminas Imamalievas, Azerbaidžano futbolininkas, saugo pozicijoje žaidžiantis nacionalinėje rinktinėje ir Baku „Intero“ klube.
• 1982 m. – Vasileios Spanoulis, graikų krepšininkas^[7].
• 1986 m. – Valteris Birsa, Slovėnijos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Prancūzijos klubo AJ Auxerre žaidėjas.
• 1987 m. – Sidney Crosby, kanadiečių ledo ritulio žaidėjas^[8].

• 1028 m. – Alfonsas V, Leono ir Galisijos karalius nuo 999 m. rugsėjo mėn (g. 994 m.).
• 1106 m. – Henrikas IV, 1084–1105 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1054–1106 m. Vokietijos karalius, 1055–1061 m. Bavarijos hercogas Henrikas VII (g. 1050 m.).
• 1900 m. – Vilhelmas Liebknechtas, vokiečių darbininkų judėjimo ir Vokietijos politinis veikėjas (g. 1826 m.).
• 1938 m. – Konstantinas Stanislavskis, rusų aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš Maskvos dailės teatro įkūrėjų. Sugalvojo savitą aktorių rengimo metodą paplitusį visame pasaulyje, vadinamą tiesiog Stanislavskio sistema (g. 1863 m.).
• 1941 m. – Rabindranatas Tagorė, žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu (g. 1861 m.).
• 1980 m. – Jacqueline Cochran, amerikiečių lakūnė (g. 1906 m.).
• 1999 m. – Jevgenijus Čanga, latvių baleto artistas, baletmeisteris (g. 1920 m.).