Rugpjūčio 14

Rugpjūčio 14 yra 226-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 227-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 139 dienos.

(kol kas neįvestos)

Euzebijus – Maksimilijonas – Grintautas – Guostė

• 1338 – Galialaukių mūšis: Vokiečių ordino maršalo Henriko Dusmerio vadovaujami kryžiuočiai pastojo kelią lietuviams, grįžtantiems iš į Prūsiją ir juos sumušė. Žuvo apie 1 220 lietuvių;
• 1385 – pasirašyta Krėvos sutartis;
• 2007 – patvirtintas Luokės herbas.

• 1794 m. – Mykolas Balinskis, Lietuvos istorikas, publicistas (m. 1864 m.).
• 1871 m. – Antanas Povylius, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, kooperatininkas (m. 1961 m.).
• 1907 m. – Vytautas Valiukevičius, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, rezistentas (m. 1973 m.).
• 1909 m. – Napoleonas Petrulis, lietuvių dailininkas, skulptorius (m. 1985 m.).
• 1910 m. – Kazys Ulvydas, lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970) (m. 1996 m.).
• 1926 m. – Regina Grigorovaitė-Jurkūnienė, Lietuvos baleto artistė (m. 2004 m.).
• 1932 m. – Juozas Justinas Slavėnas, lietuvių fizikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1934 m. – Elena Nijolė Bukelienė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2006 m.).
• 1938 m. – Beata Marija Elena Tiškevičiūtė-Kalenicka, bajoraitė, Lelijos herbo grafaitė.
• 1939 m. – Algimantas Kunčius, Lietuvos fotografas.
• 1941 m. – Vėtrūnas Izidorius Balašaitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1945 m.:
  • Antanas Baranauskas, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jūratė Matekonienė, ekonomistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
  • Valė Kastinaitė, inžinierė, Šiaulių miesto politinė ir visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Vidas Baublys, Lietuvos ir Varėnos rajono ūkio bei politinis veikėjas.
• 1953 m. – Viktoras Ralys, vargonininkas, chorvedys ir dainininkas.
• 1954 m. – Voldemaras Kuodys, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Valentinas Beinoris, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Audrius Dzikaras, Lietuvos tapytojas, poetas.
• 1963 m. – Kastytis Matulevičius, gydytojas, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Rasa Drazdauskienė, lietuvių vertėja, žurnalistė, knygų apžvalgininkė, literatūros kritikė.^[1].
• 1968 m. – Saulius Rasalas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis veikėjas.
• 1969 m. – Raimondas Žievys, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m.:
  • Gintas Jasiulionis, politikas, visuomenės veikėjas.
  • Petras Bimba, gydytojas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1984 m. – Vytautas Lukša, Lietuvos futbolininkas.
• 1988 m. – Paulius Kleiza, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Alytaus „Alytaus“ komandoje.
• 1991 m. – Laurynas Grigelis, Lietuvos tenisininkas, šiuo metu užimantis 398 vietą pasaulio tenisininkų reitinge.

• 1901 m. – Tamošius (Tomas) Senkus-Senkauskas, Romos katalikų kunigas, Pajevonio klebonas ir 1863 m. sukilimo dalyvis, poetas (g. 1817 m.).
• 1933 m. – Petras Kraujalis, kunigas, Lietuvos ir Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1882 m.).
• 1942 m. – Juozas Valančius, Lietuvos provizorius, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1891 m.).
• 1963 m. – Antanas Jasūdis, Lietuvos mėgėjų klojimo teatro organizatorius, aktorius (g. 1878 m.).
• 1991 m.:
  • Vytautas Klemka, Lietuvos skulptorius, grafikas, tapytojas (g. 1924 m.).
  • Vytautas Urbonavičius, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1928 m.).
• 1993 m.:
  • Algirdas Zigmas Lapėnas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1944 m.).
  • Vytautas Jurgutis, Lietuvos teisininkas, bibliografas, knygotyrininkas (g. 1908 m.).
• 2001 m. – Pranciškus Tirius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1938 m.).
• 2003 m. – Algimantas Jusionis, Lietuvos tapytojas (g. 1954 m.).
• 2021 m. – Algirdas Pocius, rašytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).
• 2024 m.:
  • Juozas Marcinkevičius, Lietuvos bibliotekininkas, istorikas (g. 1931 m.).^[2]
  • Algimantas Mikuta, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1943 m.).^[3]

• 1544 – atidarytas Karaliaučiaus universitetas (veikė iki 1945 m.).
• 1844 – įvyko Islio mūšis tarp Prancūzijos ir Maroko pajėgų netoli Udždos prie Islio upės, Maroko – Alžyro pasienyje.
• 1941 – Vinstonas Čerčilis ir Franklinas Ruzveltas pasirašė Atlanto chartiją.
• 1945 – Japonijos imperatorius Hirohitas per Japonijos radiją pranešė, kad nusprendė kapituliuoti prieš Sąjungininkus, iš dalies dėl to, kad „priešas ėmė naudoti naują ir žiauriausią bombą“.

• 1740 m. – Pijus VII, 251-asis Romos katalikų (m. 1823 m.).
• 1876 m. – Aleksandras Obrenovičius, 1889–1903 m. Serbijos karalius (m. 1903 m.).
• 1933 m. – Richard Robert Ernst, 1991 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4].
• 1952 m. – Alex van Warmerdam, žinomas Olandų scenaristas, režisierius, aktorius, žinomas savo tapyba ir bendru darbu su Theo van Gogh – didžiojo dailės klasiko brolio anūku.
• 1959 m. – Earvin „Magic“ Johnson, jaunesnysis, vienas geriausių visų laikų pasaulio krepšininkų, daugkartinis NBA čempionas, bei daug kartų naudingiausias NBA žaidėjas.
• 1960 m. – Sarah Brightman, Jungtinės Karalystės dainininkė (sopranas), šokėja ir aktorė.
• 1966 m. – Halle Maria Berry, amerikiečių aktorė (Gotika, Robotai, X-Menai)^[5].
• 1970 m. – Johanna Hey, vokiečių teisininkė, teisėtyrininkė mokestininkė, Kelno universiteto (KU) profesorė, KU Teisės fakulteto Mokesčių teisės instituto direktorė, Kelno mokesčių teisės mokyklos trečiosios kartos atstovė.
• 1973 m. – Jared Francisco Borgetti Echavarría, futbolininkas, Meksikos rinktinės ir Cruz Azul klubo puolėjas.
• 1974 m. – Fredrik Larsson, švedų muzikantas, dabartinis Hammerfall ir Death Destruction bosistas.
• 1980 m. – Roy Williams, amerikiečių futbolininkas.
• 1981 m. – Kofi Sarkodie-Mensah, WWE boksininkas.
• 1983 m. – Lu Jen-Hsunas, profesionalus Taivano tenisininkas.
• 1984 m.:
  • Džiordžio Kielinis, Italijos futbolo rinktinės ir Turino Juventus klubo vidurio gynėjas.
  • Robinas Bo Karlas Soderlingas, profesionalus Švedijos tenisininkas. Šiuo metu jis ATP reitinge užima 7 vietą. Soderlingas yra pirmasis ir vienintelis žaidėjas kuriam pavyko nugalėti ispaną Rafaelį Nadalį, French Open turnyre. Tame turnyre jam pavyko patekti į finalą, bet jame Robinas turėjo pripažinti šveicaro Rodžerio Federerio pranašumą. Nepaisant pralaimėjimo finale, tai buvo geriausias Soderlingo pasirodymas Didžiojo Kirčio turnyruose per visą jo karjerą. Šiuo metu Robinas yra vienintelis švedas ATP reingo top 200.
• 1986 m. – Chrystina Lauren Sakamoto Sayers, amerikiečių Pop/R&B dainininkė ir šokėja, geriausiai žinoma, kaip merginų muzikos grupės Girlicious narė.

• 1464 m. – Pijus II, popiežius 1458–1464 metais (g. 1405 m.).
• 1941 m.:
  • Maksimilijonas Kolbė, lenkų kilmės pranciškonų vienuolis ir kunigas, kuris 1941 metais savanoriškai pasiaukojo ir mirė vietoj nepažįstamo kalinio Osvencimo (Aušvico) koncentracijos stovykloje. 1982 metais popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbė jį šventuoju. Jis vadinamas žmonių, priklausomų nuo narkotikų, politinių kalinių, šeimų, žurnalistų, kalinių ir judėjimų už gyvybę užtarėju (g. 1894 m.).
  • Paul Sabatier, 1912 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1854 m.).
• 1956 m.:
  • Bertoldas Brechtas, vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius (g. 1898 m.).
  • Bertolt Brecht, vokiečių rašytojas ir dramaturgas^[6] (g. 1898 m.).
• 1958 m. – Jean Frédéric Joliot-Curie, 1935 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1900 m.).
• 1961 m. – Anri Eduaras Prosperas Brėjus, prancūzų archeologas, abatas (g. 1877 m.).
• 1980 m. – Dorothy Stratten, kanadiečių modelis (nužudyta) (g. 1960 m.).
• 1988 m. – Enzo Anselmo Ferrari, Italijos automobilių lenktynininkas ir inžinierius. Jis buvo Scuderia Ferrari komandos įkūrėjas (g. 1898 m.).
• 1994 m. – Elijas Kanetis, bulgarų – ispanų – žydų kilmės rašytojas. Elijas Kanetis buvo apdovanotas daugeliu apdovanojimų, 1981 m. gavo Nobelio literatūrinę premiją (g. 1905 m.).
• 2004 m. – Česlovas Milošas, lenkų rašytojas, poetas, literatūros mokslininkas. 1953 m. apdovanotas Europos literatūros premija „Prix Littéraire Européen“. 1980 m. tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. Pasaulio tautų teisuolis (g. 1911 m.).