Rugpjūčio 30

Rugpjūčio 30 yra 242-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 243-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 123 dienos.

• Turkija – Pergalės diena;
• Kazachija – Konstitucijos diena.

Adelė – Feliksas – Kintenis – Augūna – Adauktas – Gaudencija – Laimis – Joris

• 1579 – Stepono Batoro vadovaujama Lietuvos kariuomenė susigrąžino Rusijos užimtą Polocką;
• 1942 – Karo muziejaus salėje įvyko buvusių Liaudies vyriausybės narių (prof. V.Krėvės-Mickevičiaus, J.Glušausko) ir Liaudies seimo deputatų (A.Garmaus, P.Mickaus, L.Dovydėno, H.Kačinsko, R.Juknevičiaus, S.Vaineikienės, V.Biržiečio, P.Milančiūtės) viešas susirinkimas, kuriame buvo atskleisti būdai ir priemonės, kuriais sovietai 1940 m. suklastojo lietuvių tautos valią;
• 1998 m. – įvyko sraigtasparnio Mi-2 katastrofa Platelių ežere (žuvo 11);
• 2004 – pradėjo veikti Marijos radijas.

• 1804 m. – Aleksandras Boreika Chodzka, Rusijos imperijos diplomatas, orientalistas, Lietuvos poetas. Rašė lenkų kalba (m. 1891 m.).
• 1860 m. – Isakas Levitanas, rusų tapytojas peizažistas (m. 1900 m.).
• 1897 m. – Domas Grabys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1942 m.).
• 1910 m. – Halina Korsakienė, Lietuvos rašytoja, vertėja, visuomenės veikėja (m. 2003 m.).
• 1926 m. – Juozas Žemaitis, Lietuvos katalikų vyskupas (m. 2021 m.).
• 1932 m. – Algirdas Zenonas Dagys, Lietuvos geologas, paleontologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2000 m.).
• 1934 m. – Ona Lukoševičienė-Chmieliauskaitė, Lietuvos inžinierė mechanikė, automobilių transporto specialistė, habilituota technologijos mokslų daktarė.
• 1936 m. – Adauktas Marcinkevičius, Lietuvos fotografas (m. 1960 m.).
• 1941 m. – Raimundas Lekas, Lietuvos biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1942 m. – Feliksas Kolosauskas, Lietuvos ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Gražina Cieškaitė, Lietuvos poetė.
  • Gediminas Kirkilas, Lietuvos politikas, kairiosios socialdemokratinės pakraipos atstovas (m. 2024 m.).
• 1953 m. – Algimantas Dabašinskas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m.:
  • Aldona Mitkuvienė, pedagogė, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Antanas Venckus, Lietuvos teatro ir kino aktorius, kultūros veikėjas.
• 1956 m. – Juozas Vaičiulis, Lietuvos, Marijampolės savivaldybės ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Algirdas Gečas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Edvardas Borisovas, lietuvių diplomatas, ambasadorius.

• 1629 m. – Jonas Rėza, evangelikų kunigas, pasireiškęs lietuvių religinėje raštijoje^[1][2] (g. 1576 m.).
• 1675 m. – Andriejus Valavičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religinis veikėjas (g. 1610 m.).
• 1840 m.:
  • Jonas Kristupas Damelis, Lietuvos tapytojas, piešėjas (g. 1780 m.).
  • Liudvikas Martynas Gediminas Rėza, kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (g. 1776 m.).
• 1949 m. – Antanas Žievys, lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje ir Lietuvoje, Lenkijos kariuomenės karo kapelionas (g. 1886 m.).
• 1960 m. – Vladas Paulauskas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1886 m.).
• 1995 m. – Vladas Čaikauskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1911 m.).
• 2003 m. – Karolis Bučinskis, garsus JAV aktorius, žinomas Charles Bronson pseudonimu (g. 1921 m.).
• 2009 m. – Medardas Čobotas, medicinos mokslų daktaras, docentas. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras (g. 1928 m.).
• 2022 m. – Pranas Morkus, lietuvių eseistas, kino scenaristas, radijo žurnalistas (g. 1938 m.).^[3]
• 2023 m. – Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja (g. 1958 m.).^[4]
• 2024 m. – Robertas Žulpa, lietuvių plaukikas (g. 1960 m.).^[5]

• 1813 – Kulmo mūšis: austrų-prūsų-rusų aljanso pajėgos sumušė prancūzus;
• 1836 – įkurtas Hiustonas;
• 1914 – Pirmasis pasaulinis karas: Tanenbergo mūšis;
• 1918 – po kalbos Maskvos Michelsono gamykloje sužeistas sovietinės Rusijos lyderis Leninas;
• 1941 – prasidėjo Leningrado blokada;
• 1990 – Tatarstanas paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos;
• 1991 – Azerbaidžanas paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos;
• 1992 – Michaelis Šumacheris laimėjo pirmąsias Belgijoje vykusias Formulės 1 lenktynes.

• 1334 m. – Petras, Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1350 m. kovo 27 d. iki mirties (m. 1369 m.).
• 1797 m. – Mary Shelley, anglų rašytoja^[6] (m. 1851 m.).
• 1861 m. – Giuseppe „Joe“ Petrosino, legendinis italų kilmės Niujorko policininkas, pasižymėjęs kovoje prieš ankstyvąją JAV mafiją. Viena iš jo sėkmės priežasčių buvo italų kalbos mokėjimas ir italų kultūros supratimas – žinios, kurių tuo metu labai trūko JAV policijoje (m. 1909 m.).
• 1871 m. – Ernestas Rezerfordas, fizikas, vienas iš branduolinės fizikos pradininkų, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1937 m.).
• 1884 m. – Theodor Svedberg, 1926 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (m. 1971 m.).
• 1901 m. – Rojus Vilkinsas, garsus pilietinių teisių judėjimo aktyvistas (nuo ketvirto iki aštunto amžiaus dešimtmečių).^[8] Vilkinsas buvo Nacionalinės asociacijos už spalvotųjų žmonių pažangą lyderis (m. 1981 m.).
• 1907 m. – John William Mauchly, amerikiečių fizikas ir išradėjas (m. 1980 m.).
• 1913 m. – John Richard Nicholas Stone, 1984 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[9] (m. 1991 m.).
• 1930 m.:
  • Raisa Denisova, latvių antropologė.
  • Vorenas Bafitas, JAV verslininkas, investuotojas, filantropas, vienas turtingiausių planetos žmonių^[10].
• 1937 m. – Bruce Leslie McLaren, lenktyninių automobilių kūrėjas, lenktynininkas, inžinierius, inovatorius, komandos McLaren įkūrėjas (m. 1970 m.).
• 1954 m. – Aleksandras Grigorijevičius Lukašenka, Baltarusijos prezidentas.
• 1958 m. – Ana Stepanovna Politkovskaja-Mazepa, rusų žurnalistė ir publicistė. Nužudyta savo namo lifte už, kaip manoma, profesinę veiklą (m. 2006 m.).
• 1960 m. – Bako Sahakyan, Kalnų Karabacho prezidentas, šias pareigas eina nuo 2007 m. rugsėjo 7 d.
• 1968 m. – Andreas L. Paulusas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, teisėjas, Vokietijos Konstitucinio Teismo I Senato narys, Gėtingeno universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės su tarptautinės teisės specializacija katedros vedėjas.
• 1972 m.:
  • Cameron Diaz, JAV aktorė, buvęs modelis.
  • Pavel Nedvěd, futbolininkas, buvęs Čekijos rinktinės saugas.
• 1975 m. – Radhi Ben Abdelmajid Jaïdi, futbolininkas, Tuniso rinktinės gynėjas, šiuo metu rungtyniaujantis Anglijos klube Southampton FC.
• 1977 m. – Norkys Yelitza Batista Villarroel, Venesuelos modelis ir aktorė.
• 1978 m. – Serkanas Erdoganas, Turkijos krepšininkas.
• 1981 m.:
  • Monsefas Zerka, futbolininkas, Maroko rinktinės ir FC Nantes klubo puolėjas.
  • Tomasz Majewski, Lenkijos rutulio stumėjas. Olimpinis čempionas. 2008 m. už pasiekimus sporte pelnė Polonia Restituta ordino riterio kryžiumi.
• 1982 m.:
  • Alina Alexandra Dumitru, Rumunijos dziudo imtynininkė, olimpinė ir daugkartinė Europos čempionė kategorijoje iki 48 kg. Dalyvavo 2004 (4 vieta) ir 2008 m. (1 vieta) olimpinėse žaidynėse.
  • Andis Rodikas, JAV sportininkas, buvusi pirma pasaulio raketė. Šis tenisininkas gali labai stipriai paduoti kamuoliuką, jo rekordas – 249 km/h.
• 1983 m.:
  • Jonne Aaron, suomių muzikantas (Negative)^[11].
  • Simone Pepe, Italijos futbolininkas, Juventus klubo ir Italijos vyrų futbolo rinktinės saugas.
• 1986 m.:
  • Ryan Ross, amerikiečių muzikantas (Panic! At The Disco)^[12].
  • Sebastián Eduardo Leto, argentiniečių futbolininkas, kuris šiuo metu žaidžia Graikijos Panathinaikos komandoje.
• 1988 m. – Ernestas Gulbis, Latvijos tenisininkas.

• 526 m. – Teodorikas Didysis, ostgotų karalius. Juo tapo 493 m. 488 m. įsiveržęs į Italiją, nuvertė Italijos karaliumi pasiskelbusį Odoakrą ir įkūrė ostgotų karalystę su sostine Ravenoje (g. 454 m.).
• 1180 m. – Aleksandras III, popiežius nuo 1159 m. rugsėjo 7 d. iki mirties, vienas ilgiausiai pontifikavusių popiežių (g. 1105 m.).
• 1723 m. – Antonijus Levenhukas, olandų prekybininkas ir mokslininkas. Labiausiai išgarsėjo kaip mikroskopo išradėjas, kurio pagalba pirmasis aptiko mikroorganizmus ir spermatozoidus (g. 1632 m.).
• 1997 m. – Ježis Ignatovičius, Lenkijos teisininkas, teisėtyrininkas civilistas ir šeimos teisės specialistas, Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Liublino Marijos Sklodovskos-Curie universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras. Lenkijos civilinės teisės reformatorius, daugybės straipsnių teisės klausimais autorius (g. 1914 m.).
• 2022 m. – Michailas Gorbačiovas, buvęs Tarybų Sąjungos valstybės veikėjas, pirmas ir paskutinis Tarybų Sąjungos prezidentas (g. 1931 m.).^[13]