Vladas Paulauskas

Vladas Paulauskas (1886 m. gegužės 25 d. Kaune -1960 m. rugpjūčio 30 d. Kaune), vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.

Iš mažens turėjo gražų balsą ir absoliučią muzikinę klausą, dainavo J. Naujalio vadovaujamame berniukų chore. Vėliau mokėsi Kauno gimnazijoje. Vargonininkų kursuose pas V. Nacevičių ir J. Naujalį išmoko vargonuoti.

Nuo 1905 vargonininkavo ir vadovavo chorams Kuktiškėse ir Kudirkos Naumiestyje, o įgijęs mokytojo kvalifikaciją, mokytojavo liaudies mokykloje.

Nuo 1908 pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui Plateliuose, taip pat mokytojavo „Saulės" parapinėje mokykloje ir vadovavo vaikų chorui.

Nuo 1912 vargonininkavo ir vadovavo chorams bei orkestrams Panevėžyje. Pirmojo pasaulinio karo metais kompozicijos mokėsi pas prof. F. Kriillį. 1926 Klaipėdoje eksternu išlaikė reikiamus egzaminus ir įgijo muzikos mokytojo cenzą. Daug metų dėstė muziką ir dainavimą Panevėžio 1-ojoje gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje, buvo miesto muzikinio gyvenimo organizatorius. 1918 surengė „Saulės“ draugijos muzikos kursus ir buvo jų vedėjas, vargonininkavo bažnyčioje, buvo pradžios mokyklos vedėjas, dėstė muziką ir dainavimą lenkų gimnazijoje. 1924 subūrė Saulių sąjungos chorą, su kuriuo dalyvavo visose trijose Lietuvos dainų šventėse Kaune, buvo 1924 pirmosios visos Lietuvos dainų šventės dirigentas, su choru koncertavo Klaipėdos krašte. 1930 suorganizavo pirmąją dainų šventę Juodkrantėje, buvo vienas iš Panevėžio muzikos mokyklos steigėjų. Dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje. 1939 apdovanotas „Saulių žvaigžde“. Sovietams okupavus Lietuvą, dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs į Tėvynę 1955–1958 mokytojavo ir vadovavo chorams Kuktiškėse (Utenos r.) ir Kavarske (Anykščių r.). Sukūrė dainų ir giesmių chorams bei stambesnių vokalinių kūrinių. Minėtina kantata „Žalgirio mūšis“. Savo lėšomis išleido nemažai kūrinių. Ypač išpopuliarėjo jo daina „Jūreivių maršas“ ir Kalėdų giesmė „Džiaukis, žmonija".

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.