Lapkričio 19

Lapkričio 19 yra 323-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 324-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 42 dienos.

Tarptautinė vyrų diena

Tarptautinė tualetų diena

Matilda – Dainotas – Rimgaudė – Dainius

• 1919 – Lietuvos kariuomenė pradėjo Šiaulių operaciją - puolimą prieš bermontininkus
• 1920 – Lietuvoje kazimierietės lapkričio 19 d. įsisteigė buvusiame kamaldulių vienuolyne;
• 1991 – Tarptautinis olimpinis komitetas atsiuntė oficialius kvietimus Lietuvai į 1992 metų olimpines žaidynes Albervilyje (Prancūzija) ir Barselonoje (Ispanija);
• 1992 – Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas paskelbė Lietuvos Respublikos kariuomenės atkūrimo aktą;
• 2007 – Lietuvoje pradėjo veikti Mokėjimo sistema LITAS-PHA^[1];
• 2007 – Lietuvoje pradėjo veikti Mokėjimo sistema TARGET2-LIETUVOS BANKAS^[1];
• 2007 – Lietuviškajame Vikižodyne sukurta 10 000 straipsnių.

• 1825 m. – Pranciškus Butkevičius, Lietuvos knygnešys, kunigas, kanauninkas (m. 1896 m.).
• 1886 m. – Elžbieta Daugvilienė, Lietuvos tautodailininkė skulptorė (m. 1959 m.).
• 1898 m. – Petras Linkevičius–Linkus, teisininkas, savivaldybininkas, Lietuvos karinis ir politinis veikėjas (m. 1981 m.).
• 1900 m. – Stanislovas Biržiškis, Lietuvos agronomas, pedagogas, etnografas, Šilalės politinis ir visuomenės veikėjas, poetas (m. 1996 m.).
• 1901 m. – Mečislovas Gedvilas, Lietuvos TSR partinis veikėjas, laisvamanis (m. 1981 m.).
• 1908 m. – Neemija Arbitblatas, Arbit Blatas, Lietuvos žydų tapytojas, skulptorius (m. 1999 m.).
• 1912 m. – Vilius Martynas Variakojis, stalo tenisininkas, krepšininkas, TSRS sporto meistras, treneris (m. 1988 m.).
• 1915 m. – Juozas Kėkštas, Lietuvos ir Lenkijos poetas, vertėjas (m. 1981 m.).
• 1927 m. – Eugenija Butėnienė-Gintautaitė, Lietuvos archeologė (m. 1997 m.).
• 1928 m. – Ligija Stalevičienė, Lietuvos dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė (m. 2023 m.).
• 1940 m. – Vytautas Bernatonis, Lietuvos inžinierius mechanikas, politikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1941 m. – Manefa Miškinienė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1955 m. – Romualdas Ražukas, lietuvių kilmės Latvijos gydytojas, politinis veikėjas, antrasis Tautos fronto pirmininkas, Jūrmalos miesto dūmos pirmininkas.
• 1956 m.:
  • Violeta Barisevičienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vytautas Sekonas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Jonas Purlys, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Algirdas Butkevičius, inžinierius, ekonomistas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Romualdas Miknevičius, choro dirigentas.
• 1960 m. – Česlovas Paulauskas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Jolanta Baškienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1965 m.:
  • Vaclovas Šalkauskas, lietuvių diplomatas, ambasadorius.
  • Vidas Kavaliauskas, Lietuvos kalbininkas (m. 2023 m.).
• 1966 m. – Olegas Žuras, Lietuvos sportininkas, vienas garsiausių kultūristų. Pradėjo sportuoti 1985 m. Vilniuje. Svoris – apie 90 kg.

• 1640 m. – Kristupas Radvila Jaunasis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1585 m.).
• 1754 m. – Frydrichas Vilhelmas Hakas, Mažosios Lietuvos žodynininkas, vertėjas, kunigas (g. 1706 m.).
• 1906 m. – Petras Bendorius, Lietuvos pedagogas, tautosakos rinkėjas (g. 1863 m.).
• 1910 m. – Jonas Montvila, JAV lietuvių spaudos darbuotojas, vertėjas (g. 1873 m.).
• 1934 m. – Juozas Navickas, knygnešys (slapyvardis Kuprelis), 1905 m. revoliucijos dalyvis (g. 1877 m.).
• 1935 m. – Karolis Baužys, Lietuvos knygnešys, daraktorius (g. 1865 m.).
• 1950 m. – Antanas Vokietaitis, pedagogas ir chorvedys (g. 1877 m.).
• 1951 m. – Juozas Stulgaitis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1880 m.).
• 1958 m. – Petras Dvaranauskas, Romos katalikų kunigas Lenkijoje ir Lietuvoje, spaudos bendradarbis, Lenkijos lietuvių teisių gynėjas (g. 1863 m.).
• 1976 m. – Stanislavas Vaupšas, TSRS žvalgas, pulkininkas, Tarybų Sąjungos Didvyris (1944 m.) (g. 1899 m.).
• 1981 m. – Robertas Antinis, lietuvių dailininkas, skulptorius (g. 1898 m.).
• 2000 m. – Petras Gaučas, Lietuvos geografas, kartografas (g. 1942 m.).
• 2007 m. – Vaclovas Intas, gydytojas, Mosėdžio Respublikinio unikalių akmenų muziejaus įkūrėjas (g. 1925 m.).
• 2012 m. – Jokūbas Kivilša, Lietuvos statybos inžinierius (g. 1920 m.).
• 2019 m.:
  • Ričardas Bačkis, lietuvių išeivijos veikėjas, diplomatas (g. 1934 m.).
  • Monika Kriukelienė, Lietuvos tautodailininkė audėja (g. 1920 m.).
• 2021 m.:
  • Algirdas Audzijonis, Lietuvos fizikas (g. 1935 m.).^[2]
  • Juozas Rimkus, Lietuvos krepšininkas (g. 1945 m.).^[3]
  • Gintautas Zenkevičius, karininkas, generolas majoras, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas (2019–2020 m.) (g. 1962 m.).^[4]

• 1824 – Didžiausias potvynis Sankt Peterburgo istorijoje. Vandens lygis Nevoje pakilo 4,14 m aukščiau ordinaro. Sugriauti 462 ir apgriauti 3 681 namas. Nuskendo 208 žmonės;
• 1997 – (29 metų) Amerikietė Kenė Makogi iš Ajovos valstijos pagimdė keturis berniukus ir tris mergaites. Manoma, kad tai buvo pirmasis kartas, kai moteris pagimdė septynetuką ir visi naujagimiai išgyveno;
• 2007 – Europoje pradėjo veikti Realaus laiko atsiskaitymų sistema TARGET2, prie šios sistemos šią dieną prisijungė ir Lietuva.^[1]

• 1711 m. – Michailas Vasiljevičius Lomonosovas, rusų poetas, biologas, rusų kalbos reformatorius – mokslininkas universalas (m. 1765 m.).
• 1831 m. – Džeimsas Abramas Garfyldas, 20-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Žudiko kulka nutraukė Garfyldo kadenciją praėjo tik 200 dienų po jo inauguracijos.^[5][6] (m. 1881 m.).
• 1833 m. – Vilhelmas Diltėjus, vokiečių filosofas, istorikas, psichologas, sociologas, hermeneutikos teoretikas (m. 1911 m.).
• 1875 m. – Michailas Kalininas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, pirmasis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas, nominalus šalies vadovas (m. 1946 m.).
• 1887 m. – James Batcheller Sumner, 1946 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7] (m. 1955 m.).
• 1896 m. – Georgijus Konstantinovičius Žukovas, Tarybų Sąjungos maršalas, kurio vadovaujama kariuomenė Antrojo pasaulinio karo metu atrėmė vokiečių puolimą bei vėliau užėmė Vokietijos sostinę Berlyną (m. 1974 m.).
• 1915 m. – Earl Wilbur Sutherland Jr., amerikietis farmakologas ir biochemikas. 1971 m. gavo Nobelio premiją už „už hormonų veikimo mechanizmų atradimą“, ypač adrenalino per antrinius nešiklius, pvz., ciklinį adenozino monofosfatą (m. 1975 m.).
• 1917 m.:
  • Indira Priyadarshini Gandhi, Indijos politikė, ministrė pirmininkė (1966–1977, 1980–1984 m.) Nužudyta, įvykdžius pasikėsinimą (m. 1984 m.).
  • Nuritdinas Muchitdinovas, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs Uzbekijos KP vadovas, TSKP CK Politinio biuro narys (m. 2008 m.).
• 1932 m. – Liudvigas Čibirovas, Rusijos etnografas, istorikas, Gruzijos ir Pietų Osetijos politikas, pirmasis nepripažintos Pietų Osetijos respublikos prezidentas (1996–2001 m.).
• 1933 m. – Laris Kingas, amerikiečių radijo ir televizijos žurnalistas (m. 2021 m.).
• 1936 m. – Yuan Tseh Lee, 1986 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[7].
• 1940 m. – Michael John Gambon, airių kilmės Jungtinės Karalystės televizijos, kino ir teatro aktorius.
• 1945 m. – Masaru Hashimoto, Japonijos politikas, nuo 1993 m. einantis Ibarakio prefektūros gubernatoriaus pareigas.
• 1951 m. – Mihai Ghimpu, Moldavijos politikas, nuo 2009 m. rugsėjo 11 d. laikinai einantis šalies prezidento pareigas, kai iš savo posto pasitraukė buvęs šalies vadovas Vladimiras Voroninas.
• 1961 m. – Meg Ryan, amerikiečių aktorė^[8].
• 1962 m. – Jodie Foster, amerikiečių aktorė^[9].
• 1974 m. – Robertas Štelmaheris, buvęs krepšininkas, žaidęs Latvijos rinktinėje. Žaidė įžaidėjo pozicijoje. Ūgis 190 cm. Svoris 87 kg.

• 498 m. – Anastasijus II, 50-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius buvęs nuo 496 iki 498 m.
• 1557 m. – Bona Sforza d’Aragona, Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos Kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina (g. 1494 m.).
• 1665 m. – Nikola Pusenas, prancūzų tapytojas. Vienas žymiausių prancūzų klasicistų (g. 1594 m.).
• 1798 m. – Teobaldas Volfas Tounas, vienas Airijos nepriklausomybės siekėjų lyderių, ir laikomas vienu iš airių respublikonų tėvų (g. 1763 m.).
• 1828 m. – Francas Šubertas, austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas ir vienas žymiausių šios krypties kompozitorių (g. 1797 m.).
• 1922 m. – Aleksandras Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos histologas (g. 1852 m.).
• 1925 m. – Henrikas Fajolis, prancūzų mokslininkas, suformulavęs administracinės veiklos organizavimo teorinius pagrindus. Jis į valdymą pažiūrėjo tarsi „iš viršaus”, kaip į savarankišką sistemą, kuri svarbi ne tik gamybinėms organizacijoms, bet taip pat ir valstybės valdymo veiklai (g. 1841 m.).
• 1938 m. – Levas Izaakovičius Šestovas, religinio egzistencializmo atstovas (g. 1866 m.).
• 1993 m. – Leonidas Iovičius Gaidajus, vienas populiariausių SSRS kino filmų režisierius, populiarių SSRS komedijų scenarijų autorius, taip pat aktorius (g. 1923 m.).
• 2004 m. – John Robert Vane, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[10] (g. 1927 m.).
• 2023 m.:
  • Anna Kanakis, italų modelis ir aktorė (g. 1962 m.).^[11]
  • Sara Tavares, portugalų dainininkė, kompozitorė, gitaristė ir būgnininkė (g. 1978 m.).^[12]