Lapkričio 5

Lapkričio 5 yra 309-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 310-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 56 dienos.

Šv. Hubertas, Medžiotojų diena

Audangas – Elzė – Elžbieta – Florijonas – Gedvydė

• 1924 – Kauno aerodrome sudužo J. Dobkevičiaus konstrukcijos lėktuvas DOBI-II. Pilotas, J. Mikėnas, lengvai susižeidė;
• 1959 – pradėjo veikti pirmasis Kauno hidroelektrinės hidroagregatas.

• 1817 m. – Tamošius (Tomas) Senkus-Senkauskas, Romos katalikų kunigas, Pajevonio klebonas ir 1863 m. sukilimo dalyvis, poetas (m. 1901 m.).
• 1879 m. – Maksimas Katchė, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1933 m.).
• 1887 m. – Adolfas Mondeika, vargonininkas ir chorvedys (m. 1964 m.).
• 1898 m. – Vladas Kazlauskas, vargonininkas ir chorvedys, chorvedžio Romo Kazlausko tėvas (m. 1967 m.).
• 1922 m. – Elena Dauguvietytė-Kudabienė, Lietuvos ir Kanados teatro aktorė, režisierė (m. 2003 m.).
• 1923 m. – Antanas Leonardas Rubšys, prelatas, Šv. Rašto profesorius (m. 2002 m.).
• 1924 m. – Elena Aleknienė-Ivanauskaitė, vargonininkė ir chorvedė kantorė.
• 1925 m. – Vytautas Grivickas, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, režisierius, pedagogas, menotyros kandidatas (1967 m.) (m. 1990 m.).
• 1926 m. – Ipolitas Užkurnys, Lietuvos medžio drožėjas, poetas, pasakorius (m. 2004 m.).
• 1929 m. – Balys Barauskas, lietuvių teatro aktorius (m. 2003 m.).
• 1931 m.:
  • Algirdas Grigas, Lietuvos agronomas, botanikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
  • Aloyzas Dirsė, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Liucijus Albertas Dringelis, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1933 m. – Irena Kavoliūnaitė, Lietuvos agronomė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1934 m. – Marija Aldona Aleknienė-Juškaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1935 m. – Danielius Binkys, žurnalistas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1936 m. – Janina Jameikienė-Linkutė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1937 m. – Stanislovas Jančiukas, Lietuvos dailininkas odininkas (m. 2006 m.).
• 1939 m. – Zita Alinskaitė-Mickonienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1947 m.:
  • Borisas Geicenas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Petras Jokubauskas, miškininkas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vincas Petrauskas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis veikėjas.
• 1951 m.:
  • Albertas Broga, Lietuvos dailininkas.
  • Regina Arbačiauskaitė-Flick, Lietuvos aktorė.
• 1954 m. – Robertas Vaidotas, teatro ir kino aktorius (m. 2007 m.).
• 1957 m.:
  • Albinas Kuncevičius, Lietuvos archeologas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Saulius Ambrazas, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1959 m. – Antanas Čepononis, pedagogas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Bronius Markauskas, inžinierius, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Žimantas Pacevičius, teisininkas, Lietuvos respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (LR STT) direktorius nuo 2007 m. spalio 17 d.
• 1966 m. – Kęstutis Gusarovas, Lietuvos ir Telšių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Ramunė Adomaitienė, Lietuvos lengvaatletė, neįgaliųjų sportininkė ir trenerė.
• 1979 m. – Jurgis Pranas Didžiulis, lietuvių muzikantas ir laidų vedėjas.
• 1980 m. – Inga Neverauskaitė, Lietuvos sportininkė, viena garsiausių kultūrisčių .

• 1642 m. – Žygimantas Karolis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1591 m.).
• 1710 m. – Samuelis Bitneris, Lietuvos raštijos darbuotojas, vertėjas, evangelikų reformatų kunigas (g. 1632 m.).
• 1803 m. – Mykolas Pranciškus Karpavičius, Lietuvos vyskupas, teologas, 1794 m. sukilimo veikėjas. Vienas žymiausių XVIII a. pab. Lietuvos pamokslininkų (g. 1744 m.).
• 1904 m. – Karolis Bžozovskis, lenkų inžinierius, rašytojas, lietuvių tautosakos rinkėjas (g. 1821 m.).
• 1920 m. – Motiejus Mikalojus Radvila, didikas, Lenkijos ūkio ir politinis veikėjas (g. 1873 m.).
• 1924 m. – Paulina Mongirdaitė, pirmoji Lietuvoje fotografė moteris (g. 1865 m.).
• 1962 m. – Antanas Purėnas, chemikas organikas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, laisvamanis (g. 1881 m.).
• 1974 m. – Telesforas Šiurkus, chirurgas, profesorius (g. 1908 m.).
• 1980 m. – Mykolas Cibas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1922 m.).
• 1986 m. – Vincas Adomėnas, prozininkas, dramaturgas, vertėjas (g. 1909 m.).
• 1991 m. – Algirdas Zigmantas Aglinskas, ekonomistas, teisininkas, visuomenininkas (g. 1911 m.).
• 1995 m. – Vytautas Kerbelis, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, dailininkas (g. 1921 m.).
• 1998 m. – Algimantas Janušauskas, Lietuvos ir Rusijos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras; fizikos ir matematikos mokslų daktaras 1974 m (g. 1935 m.).
• 1999 m. – Juozas Jankus, Lietuvos scenografas (g. 1912 m.).
• 2000 m.:
  • Aldona Dvarionaitė, Lietuvos pianistė, pedagogė (g. 1939 m.).
  • Regina Mikšytė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. 1923 m.).
• 2020 m. – Vytautas Ylevičius, lietuvių fotomenininkas (g. 1930 m.).
• 2023 m. – Donatas Pečiūra, lietuvių kino operatorius (g. 1938 m.).^[1]
• 2024 m. – Bronislava Kerbelytė, Lietuvos tautosakininkė (g. 1935 m.).^[2]

• 1688 – Anglijoje išsilaipino Viljamas Oranietis pradėdamas Šlovingąją revoliuciją prieš karalių Džeimsą II.
• 1914 – Britai aneksavo iki tol Osmanų imperijai priklausiusį Kiprą.

• 644 m. – K'inich K'an Joy Chitam II, klasikinio majų civilizacijos laikotarpio Palenkės miesto valdovas. Valdyti pradėjo 702 m. būdamas 57-erių metų, kuomet mirė iki tol valdęs jo vyresnysis brolis K'inich Kan B'alam II (m. 711 m.).
• 1271 m. – Machmudas Gazanas, septintasis Persijos ilchanas (m. 1304 m.).^[3]
• 1777 m. – Philippe Taglioni, italų šokėjas, baletmeisteris ir savo dukters, garsios romantizmo epochos balerinos Marie Taglioni, asmeninis pedagogas (m. 1871 m.).
• 1854 m. – Paul Sabatier, 1912 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1941 m.).
• 1913 m. – Vivien Leigh, anglų aktorė^[5] (m. 1967 m.).
• 1920 m. – Douglass Cecil North, 1993 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[6].
• 1931 m. – Čarlzas Teiloras, katalikiškų pažiūrų Kanados filosofas. Priskiriamas bendruomeninkams, nors pats su tuo nesutinka. Išsiskiria savo požiūriu į moralumą ir individų bei grupių tapatumo problemas. Rašė apie L. Vitgenšteiną, M. Haidegerį, M. Merlo-Ponti. Atmetė natūralizmą.
• 1938 m. – Joe Dassin, prancūzų dainininkas (m. 1980 m.).
• 1939 m. – Jan Nowicki, lenkų aktorius.
• 1948 m. – William Daniel Phillips, JAV fizikas.
• 1950 m. – Torbjornas Jaglandas, Norvegijos politinis veikėjas.
• 1952 m.:
  • Olehas Volodymyrovyčius Blochinas, Ukrainos futbolininkas ir treneris. 1975-aisias išrinktas geriausias Europos futbolininku. Išsiskyręs, turi dukterį. Yra išleidęs keturias knygas (vienos – brndraautorius), dukart buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą.
  • Bill Walton, JAV krepšininkas (m. 2024 m.).
• 1959 m. – Bryan Adams, Kanados roko dainininkas ir muzikos autorius, fotografas. Pirmą kartą buvo nominuotas 28-ojoje „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje už „Reckless“ ir „It’s Only Love“ bei pelnė „Grammy“, o 1992 metais laimėjo „Geriausios dainos kino filmui, televizijai ar kitai vaizduojamajai žiniasklaidai“ kategorijoje. Jis pelnė daugybę Junos, MTV, ASCAP, Amerikos muzikos ir Ivor Novello apdovanojimų.
• 1960 m. – Pjetras Umbertas Dinis, italų kalbininkas, baltistas.
• 1965 m. – Famke Janssen, Olandijos aktorė, buvęs modelis.
• 1974 m. – Angela Gossow, iš Vokietijos miesto, Kelno kilusi dainininkė, geriausiai žinoma kaip Švedijos melodic death metal grupės Arch Enemy vokalistė. Viena iš nedaugelio dainininkių kurios kaip pagrindinį vokalą naudoja growl. Labiausiai ją įkvėpę atlikėjai yra Jeff Walker iš grupės Carcass, David Vincent iš grupės Morbid Angel, Chuck Billy iš grupės Testament, John Tardy iš grupės Obituary, Chuck Schuldiner iš grupės Death, Dave Mustaine iš grupės Megadeth ir Rob Halford iš grupės Judas Priest.
• 1979 m. – Oskaras Davidas Suasas Velaskesas, Hondūro futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Italijos klubo Genoa CFC žaidėjas (bet priklauso FC Internazionale klubui), nuo 1999 m. rungtyniauja nacionalinėje rinktinėje.
• 1980 m. – Kristopas Metzelderis, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Real Madrid klubo gynėjas.
• 1983 m. – Mikė Hankė, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir SV Hannover 96 klubo puolėjas.
• 1986 m. – Boa Kwon, korėjiečių dainininkė, kompozitorė ir dainų tekstų autorė. Vėliau pradėjo ir modelio karjerą. Būdama 14 metų sudalyvavo talentų šou rengiamo SM Entertainment kur ją pastebėjo įrašų kompanijos prodiuseriai ir pasirašė kontraktą.
• 1993 m. – Klymas Artamanovas, Ukrainos krepšininkas, rungtyniaujantis įžaidėjo pozicijoje. 2009 m. su Šiaulių Šiauliais pasirašė ilgalaikį kontraktą. Komandoje debiutavo 2010-02-14 varžybose su Lietuvos rytu.

• 1930 m. – Christiaan Eijkman, 1929 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (g. 1858 m.).
• 1937 m.:
  • Boleslavas Lesmianas, Lenkijos poetas, vienas žymiausių XX a. lenkų rašytojų (g. 1877 m.).
  • Ramsis Džeimsas Makdonaldas, britų socializmo pradininkas, pirmasis leiboristų ministras pirmininkas (g. 1866 m.).
• 1943 m. – Aspazija, Latvijos poetė, dramaturgė, visuomenės veikėja (g. 1865 m.).
• 1944 m. – Alexis Carrel, 1912 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (g. 1873 m.).
• 1951 m. – Agripina Jakovlevna Vaganova, rusų baleto šokėja, choreografė (g. 1879 m.).
• 1964 m. – John Stuart Robertson, žymus XX a. anglų aktorius^[8] (g. 1878 m.).
• 1975 m. – Edward Lawrie Tatum, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (g. 1909 m.).
• 1977 m. – Aleksejus Stachanovas, rusų šachtininkas, jo vardu TSRS laikais vadinti darbo spartuoliai (g. 1906 m.).
• 1978 m. – Janis Lycytis, latvių kompozitorius, pedagogas (g. 1913 m.).
• 1989 m. – Vladimir Horowitz, ukrainiečių pianistas^[9] (g. 1903 m.).
• 1991 m. – Robert Maxwell, britų žiniasklaidos magnatas^[10] (g. 1923 m.).
• 2005 m. – Džonas Foulsas, anglų rašytojas ir eseistas (g. 1926 m.).