Lapkričio 22

Lapkričio 22 yra 326-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 327-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 39 dienos.

• Katalikų šalys/valstybės – Šv. Cecilija.

Cecilija – Cilė – Dargintė – Steigintas – Suvainė

• 1791 m. – Michalas Homolickis, Lietuvos medikas, istorikas, daktaras (m. 1861 m.).
• 1870 m. – Vincas Dargis, Romos katalikų kunigas, draudžiamos literatūros platintojas.
• 1894 m. – Kazys Musteikis, Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas (m. 1977 m.).
• 1899 m. – Jonas Viržonis, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas.^[1] (m. 1999 m.).
• 1902 m. – Antanas Virbickas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. 1966 m.).
• 1914 m. – Juozas Vincentas Danys, Lietuvos hidrotechnikos inžinierius (m. 2005 m.).
• 1922 m. – Jurgis Vasaitis, gydytojas, medicinos mokslų kandidatas (daktaras), Šiaulių miesto visuomenės veikėjas (m. 1972 m.).
• 1923 m. – Algirdas Henrikas Malachovskis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1991 m.).
• 1924 m. – Karolis Jankevičius, Lietuvos botanikas, mikrobiologas ir gamtosaugininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1926 m. – Albinas Gulbinskas, Lietuvos inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• 1935 m. – Mykolas Gvidonas Liutkevičius, Lietuvos agronomas selekcininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2015 m.).
• 1939 m. – Vytautas Steponas Buterlevičius, ekonomistas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
• 1952 m. – Vidutė Petrauskienė, pedagogė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Eduardas Anulis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Alfonsas Motuzas, Lietuvos muzikologas, etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1956 m.:
  • Algis Bulsis, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Artūras Žukauskas, fizikas, NPP laureatas, nuo 2015 Vilniaus Universiteto rektorius.
• 1957 m. – Albinas Keleris, Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius.
• 1959 m. – Juozas Dailydė, pedagogas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Romas Karūžna, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1964 m. – Robertas Kundrotas, rašytojas prozininkas, dramaturgas, žurnalistas, redaktorius, knygų bendraautoris (kartu su Algimantu Lyva).
• 1969 m. – Gvidonas Markevičius, Lietuvos krepšininkas.
• 1985 m. – Tadas Vidmantas, Lietuvos režisierius, reklamų kūrėjas, scenaristas.

• 1891 m. – Julius Aleksa, Lietuvos publicistas, gydytojas, varpininkas (g. 1855 m.).
• 1936 m. – Antanas Adomaitis, kunigas, muzikos profesorius, daktaras (g. 1902 m.).
• 1952 m. – Petras Šniukšta, teisininkas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1877 m.).
• 1974 m. – Juozas Mickevičius, Lietuvos edukologas, TSKP ir tarybinis veikėjas (g. 1907 m.).
• 1986 m. – Kostas Korsakas, literatūros tyrinėtojas ir kritikas, poetas, vertėjas, filologijos daktaras, akademikas, profesorius (g. 1909 m.).
• 1990 m.:
  • Paulius Drevinis, pedagogas, Lietuvos poetas (g. 1919 m.).
  • Vytautas Grivickas, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, režisierius, pedagogas, menotyros kandidatas (1967 m.) (g. 1925 m.).
• 1996 m. – Antanas Lyberis, Lietuvos kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1909 m.).
• 1998 m. – Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, kunigas, gydytojas epidemiologas, Brazilijos MA narys (g. 1919 m.).
• 2003 m. – Izabela Trainauskaitė, Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė (g. 1928 m.).
• 2006 m. – Albinas Jovaišas, Lietuvos filologas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorius (g. 1931 m.).
• 2012 m. – Aleksandra Juozapėnaitė-Eesmaa, Lietuvos pianistė, pedagogė (g. 1943 m.).

• 1604 – 26 metų Ispanijos karalius Filipas II, kurio valdymo metu dvaro etiketas buvo ištobulintas iki nesuvokiamo tobulumo, užmigo prie židinio ir apdegė vien dėl to, kad niekas negalėjo rasti vienintelio grando, kuris turėjo teisę patraukti karaliaus krėslą;^{[reikalingas šaltinis]}
• 1699 – Danija, Rusija, Saksonija ir Lenkija-Lietuva pasirašė sutartį dėl Švedijos valstybės pasidalinimo;
• 1797 – Prancūzas Andrė Žakas Garnerenas atliko pirmąjį pasaulyje sėkmingą šuolį su parašiutu. Jis iššoko iš 1000 m virš Paryžiaus priemiesčio skrendančio oro baliono;
• 1906 – Tarptautinėje Berlyno konferencijoje sutarta, kad signalas SOS bus naudojamas kaip pagalbos šauksmas;
• 1917 – Kanadoje sukurta Nacionalinė ledo ritulio lyga NHL;
• 1943 – Libano nepriklausomybė;
• 1963 – Dalase nušaunamas Džonas Kenedis (John Fitzgerald Kennedy);
• 1975 – Chuanas Karlosas I tampa Ispanijos karaliumi;
• 1977 – pirmasis „Konkordo“ skrydis reguliaria linija;
• 2008 – Abudžoje (Nigerija), įvyko pirmoji MTV Afrikos muzikos apdovanojimų ceremonija.

• 1602 m. – Elžbieta Burbonė, vyriausioji karaliaus Henriko IV Burbono ir jo antrosios žmonos Marijos de Mediči duktė (m. 1644 m.).
• 1808 m. – Thomas Cook, sukūrė pirmąją kelionių agentūrą, kuri dabar yra „Thomas Cook Group“ (m. 1892 m.).
• 1869 m. – Andrė Židas, prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1947). Padarė didelę įtaką prancūzų egzistencialistams, – pirmiausia Ž. Sartui ir A. Kamiu (m. 1951 m.).
• 1890 m. – Šarlis de Golis, prancūzų generolas ir politikas, pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas, valdė nuo 1959 m. sausio 8 d. iki 1969 m. balandžio 28 d (m. 1970 m.).
• 1891 m. – Edward Bernays, viešųjų ryšių specialistas ir vienas šios srities pradininkų. Savo kampanijose jis pirmasis pradėjo naudoti psichologiją ir kitus socialinius mokslus (m. 1995 m.).
• 1893 m. – Lazaris Kaganovičius, sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas artimiausių Stalino bendražygių, stalininių represijų organizatorius, buvęs SSKP CK Politinio biuro narys (m. 1991 m.).
• 1902 m. – Joe Adonis, Niujorko gangsteris, daug prisidėjęs prie modernių Cosa Nostra šeimų susidarymo (m. 1971 m.).
• 1909 m. – Michailas Milis, tarybinis sraigtasparnių konstruktorius, mokslininkas, technikos mokslų daktaras (1945 m; atitinka Lietuvos habilituotą daktarą), Socialistinio Darbo didvyris (1966 m.) (m. 1970 m.).
• 1917 m. – Andrew Fielding Huxley, 1963 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2].
• 1929 m. – Michaelis Endė, vokiečių rašytojas (m. 1995 m.).
• 1937 m. – Roland Berger, vokiečių verslininkas, verslo patarėjas.
• 1940 m. – Terry Gilliam, amerikiečių ir britų kino bei televizijos režisierius, aktorius, „Monty Python“ komikų trupės narys. Žymiausi jo sukurti filmai – „Brazilija“, „Dvylika beždžionių“ ir „Baimė ir neapykanta Las Vegase“.
• 1941 m. – John Henry Schwarz, JAV fizikas teoretikas, vienas pagrindinių superstygų teorijos vystytojų pasaulyje.
• 1950 m. – Jim Jefferies, škotų futbolininkas, dabartinis Heart of Midlothian FC klubo treneris. Žaidė Hearts klube beveik visą savo karjerą. 1998 m. su klubu laimėjo Škotijos futbolo taurę. Taip pat buvęs Gala Fairydean FC, Berwick Rangers FC, Falkirk FC ir Kilmarnock FC futblolo klubų treneris.
• 1963 m. – Ilzė Liepa, latvių kilmės baleto artistė, teatro aktorė.
• 1967 m. – Borisas Francas Bekeris, Vokietijos sportininkas, buvusi pirma pasaulio raketė, 1987 m. tapo jauniausiu Vimboldono nugalėtoju.
• 1969 m. – Patricija Kely, dainininkė iš airių grupės The Kelly Family.
• 1976 m.:
  • Torštenas Fringsas, vokiečių futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir Bremeno „Werder“ klubo saugas.
  • Ville Valo, HIM vokalistas^[3].
• 1978 m. – Francis Obiorah Obikwelu, Nigerijoje gimęs, bet nuo 2001 m. Portugalijos pilietybę turintis lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto rungtyse. Nacionalinis ir Europos rekordininkas.
• 1982 m. – Yakubu Aiyegbeni, futbolininkas, Nigerijos rinktinės ir Anglijos Everton klubo puolėjas.
• 1984 m. – Amelle Berrabah, yra anglų dainininkė ir viena iš trijų pop grupės Sugababes narių. Berrabah yra Marokiečių kilmės.
• 1985 m. – Asamoa Gianas, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Stade Rennais klubo puolėjas.
• 1986 m. – Igoris Birjukovas, latvių ledo ritulio vartininkas. Nuo 2004 m. jis žaidžia Latvijos ledo ritulio lygos klube HK Liepajas Metalurgs.
• 1987 m. – Maruanė Felainis, Belgijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Everton FC klube ir Belgijos futbolo rinktinėje. Taip pat žaidė Belgijos jaunimo iki 23 metų rinktinėje, su kuria 2008-ųjų Olimpinėse žaidynėse užėmė 4-ąją vietą.

• 365 m. – Feliksas II, antipopiežius^[4].
• 1594 m. – Seras Martinas Frobišeris, anglų jūrininkas iš Veikfyldo, Jorkšyras (g. 1535 m.).
• 1718 m. – Edvardas Tečas, garsus Karibų jūros ir vakarinės Atlanto vandenyno dalies anglų piratas XVIII a. pradžioje, laikotarpiu, laikomu Piratų Aukso amžiumi. Jo žymiausias laivas – „Karalienės Anos kerštas“, kuris, kaip manoma, yra pasiekęs net Šiaurės Karoliną 1718 m (g. 1680 m.).
• 1873 m. – Michailas Maksimovičius, ukrainiečių rašytojas, botanikas, istorikas, archeologas, tautosakininkas (g. 1804 m.).
• 1878 m. – Liudvikas Mieroslavskis, Lenkijos politikas, generolas, rašytojas, poetas (g. 1814 m.).
• 1901 m. – Hevondas Ališanas, armėnų poetas, filologas, mokslininkas (g. 1820 m.).
• 1907 m. – Asaph Hall III, amerikiečių astronomas, labiausiai žinomas dėl Marso palydovų, pavadintų Deimas ir Fobas atradimo 1877 metais. Jis nustatė kitų planetų palydovų ir dvinarių žvaigždžių orbitas, Saturno sukimąsi ir Marso masę (g. 1829 m.).
• 1916 m. – Jack London, amerikiečių rašytojas, parašęs per penkiasdešimt knygų (g. 1876 m.).
• 1944 m. – Arthur Stanley Eddington, Anglijos astrofizikas. Jis matavo natūralią žvaigždžių ryškio ribą ir radiaciją, sukurtą akrecijos ant kompaktiško objekto, kuri mokslininko garbei pavadinta Edingtono riba (g. 1882 m.).
• 1963 m.:
  • Aldous Leonardas Huxley, britų rašytojas^[5] (g. 1894 m.).
  • Klaivas Steplesas Lujis, mokslininkas, medievalistas, literatūros kritikas ir eseistas (g. 1898 m.).
  • Džonas Fičeraldas Kenedis, 35-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas nuo 1961 metų iki jo nužudymo 1963 m. Kenedis – vienintelis JAV prezidentas katalikas; antras jauniausias JAV prezidentas (po Teodoro Ruzvelto), išrinktas į prezidento postą būdamas 43 metų amžiaus (g. 1917 m.).
• 1966 m. – Svetoslavas Minkovas, bulgarų rašytojas. Bulgarų modernistinės fantastinės literatūros pradininkas (g. 1902 m.).
• 1980 m.:
  • Mae West, amerikiečių aktorė (g. 1893 m.).
  • Norah McGuinness, Šiaurės Airijos dailininkas ir iliustratorius (g. 1901 m.).
• 1981 m. – Hans Adolf Krebs, Vokietijoje gimęs, britų gydytojas ir biochemikas, 1953 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (g. 1900 m.).
• 1984 m. – Nikolajus Tomskis, tarybinis skulptorius-monumentalistas, daugelio tarybinės epochos oficialių paminklų autorius, TSRS Dailės akademijos prezidentas (1968–1983 m.), Socialistinio darbo didvyris (1970 m.), penkiskart Stalino premijos laureatas (1941, 1947, 1949, 1950 ir 1952 m.), Lenino premijos (1972 m.) ir TSRS Valstybinės premijos(1979 m.) laureatas (g. 1900 m.).
• 2007 m. – Maurice Bejart, prancūzų kilmės šokėjas, baletmeisteris. Šveicarijoje vadovavo Béjart Ballet Lausanne. Žymaus prancūzų filosofo Gaston Berger sūnus (g. 1927 m.).
• 2008 m. – Vitoldas Henselis, lenkų archeologas, istorijos daktaras (g. 1917 m.).
• 2023 m. – Emanuelis Le Rua Ladiuri, Prancūzijos istorikas modernistas (g. 1929 m.).^[6]