|
Barselona
Barselona – miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijos regiono sostinė ir provincijos centras. Tai didelis jūrų uostas, tarptautinis oro uostas, vienas iš svarbiausių visos Ispanijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, tekstilės, chemijos, popieriaus, poligrafijos, maisto pramonė. Po miestu nutiestas patogus metropolitenas. Barselonoje yra 3 universitetai, čia rengiamos prekybinės mugės ir renginiai. KultūraSenamiesčio branduolys – Gotikinis kvartalas (Barri Gotic), viduramžių gotikos pastatų ir bažnyčių muziejus po atviru dangumi. Šioje miesto dalyje yra ir P. Pikaso muziejus. Centrinė Barselonos katedra La Seu – vienas iš didžiausių gotikos statinių Ispanijoje. Mieste yra daug įvairių architektūros ir kultūros paminklų – Šv. Eulalijos katedra, įžymiojo architekto Antonijaus Gaudžio neužbaigta katedra Šv. Šeimynos bažnyčia daugiau nei 100 metų statoma bažnyčia (statoma nuo 1882 m., planuojama baigti 2026 m.), Šv. Pauliaus del Kampo bažnyčia (X–XIII a.), gotikinė XIII–XV a. katedra, Švč. Betliejaus Mergelės bažnyčia (XVII–XVIII a. barokas), Guelio parkas, moderno architektūros Katalonų muzikos rūmai, Šv. Pauliaus ligoninė ir kt. Yra daug muziejų – istorijos, archeologijos, jūrų, dailės menų ir kt. Operos ir baleto teatras. Netoliese aikštės ir rūmai – Vyskupų rūmai, Generaliteto rūmai, Karališkoji aikštė. Jūros pakrantėje – paminklas Kristupui Kolumbui. Mieste labai ryški architekto Antonijaus Gaudžio (1852–1923) įtaka (XIX a. pabaiga). Geografija  Barselona įsikūrusi pačiuose Ispanijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Prancūzija. Miesto pakrantes skalauja Viduržemio jūra. IstorijaMiestas įkurtas III a. pr. m. e. Barselonos vietoje nuo seniausių laikų buvo gyvenvietė, manoma, kad ten lankėsi finikiečiai. 218 m. pr. m. e., prasidėjus Antrajam pūnų karui užėmė kartaginiečių pajėgos, vadovaujamos Hamilkaro Barkos. Iki tol šiaurine pūnų teritorijų Ispanijoje riba laikyta Ebro upė, apie 150 km piečiau Barselonos. Iš laikotarpio tarp 218 m. pr. m. e. iki I a. pr. m. e. apie Barselonos apylinkes išliko mažai žinių. Nuo Augusto laikų čia buvo Romos kolonija Barcino. Trajano laikais tapo svarbiu prekybos centru. 415 m. miestą užėmė visigotų valdovas Athaulfas, 713 m. – arabų Musa. 813 m. frankų Karolio didžiojo sūnus Liudvikas Pamaldusis Barseloną padarė ispanų provincijos sostine. 914 m. ir 986 m. vėl buvo atitekusi maurams. Barselona Aragono karalystės sudėtyje1137 m. Barselonos grafas Ramonas Berengeris IV vedė būsimąją Aragono karalienę Petronilą. Jų sūnus Alfonsas II 1162 m. paveldėjo Kataloniją ir Aragoną, tačiau šių teritorijų administravimas faktiškai išliko atskiras. Barselona buvo didžiausias Katalonijos miestas, keturis kartus gyventojais lenkęs kitą didžiausią miestą Gironą, bei svarbus karaliaus pajamų šaltinis. 1359 m. prie Barselonos vyko trijų dienų jūrų kautynės tarp Kastilijos ir Aragono karalių. Barselona Ispanijos karalystės sudėtyjeFerdinandui I ir Izabelei susisiekimą su Amerika nukreipus per Seviliją ir Kadisą, Barselonos uosto reikšmė sumažėjo. 1617 m. Barselona sukilo prieš Ispaniją ir pasidavė Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII valdžiai, bet 1652 m. vėl atiteko Ispanijai. 1697 m., 1714 m. ir 1809–1813 m. buvo užimtas prancūzų. Barselona buvo didžiausias Ispanijos socializmo ir komunizmo bei katalonų separatizmo centras. XVIII-XIX amžius1835, 1836, 1840, 1843, 1856, 1909, 1920, 1930 m. čia vyko sukilimai ir revoliucijos. 1888 ir 1929 m. Barselonoje vyko Pasaulinė paroda. Sportas1992 m. Barselonoje vyko XXV vasaros olimpinės žaidynės. FutbolasMieste 1964 m. vyko II Europos futbolo čempionatas, o 1982 m. – XII pasaulio futbolo čempionatas. Stipriausi futbolo klubai: KrepšinisMiestai partneriaiBarselonos partneriai:(chronologiškai)[1]
Kiti miestų partnerystės būdaiGalimi kiti miestų partnerystės būdai tarp pasaulio miestų.[1] Nuotraukos
NuorodosIšnašos
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
