Japonų kalendorius
Japonijos kalendoriumi vadinamos dvi skirtingų kalendorių atmainos, naudotos Japonijoje. Tradiciškai nuo VII a. šioje šalyje naudota Kinų kalendoriaus atmaina, kurios datos ir taisyklės visiškai sutapo su kinų kalendoriaus. Vienintelis skirtumas buvo metų žymėjimas: jie buvo skaičiuojami ne kiniškomis eromis (nianhao), o japoniškomis – nengo[1]. Nuo 1873 m. sausio 1 d. Japonija naudoja Grigaliaus kalendorių su vietiniais mėnesių pavadinimais. Vienintelis skirtumas nuo standartinio Grigaliaus kalendoriaus yra iki šiol tebenaudojamos eros nengo. MetaiIki Grigaliaus kalendoriaus įsigalėjimo Japonijoje buvo naudotos 3 skirtingos sistemos metams skaičiuoti:
Iš trijų paminėtų pirmieji du vis dar yra naudojami[2], tuo tarpu trečiasis buvo naudotas Japonijos imperijos laikotarpiu (nuo 1873 m. iki antro pasaulinio karo pabaigos). MėnesiaiDabartiniai japonų kalendoriaus mėnesių pavadinimai verčiami „pirmas mėnuo“, „antras mėnuo“ ir t. t.
Arabiškų skaimenų vartojimas (pvz.: 3月 yra kovas) labai įprastas, beveik norma. Mėnesio dienosKiekviena mėnesio diena turi pusiau sistemingą pavadinimą.
Arabiškų skaitmenų vartojimas (pvz.: 14日) yra įprastas, beveik norma. Paskutinė mėnesio diena vadinama 晦日 misoka. Dabar labiau įprasta vartoti skaitmenis 28-31 pridėjus galūnę nichi. Bet misoka vis dar vartojama sutartyse. Paskutinė metų diena yra 大晦日 ōmisoka („Didžioji paskutinė diena“) ir vartojama iki dabar. Metų laikų dienosTam tikros dienos turi pavadinimus, nes žymi metų laikų kaitą. 24 Sekki (二十四節気 Nijūshi sekki) yra 24 dienos, dalinančios mėnulio-saulės kalendorių į 24 vienodus tarpus. Zasecu (Zassetsu, 雑節) yra bendras terminas, nusakantis kitas metų laikų dienas nei 24 sekki. 72 Kō (七十二候 Shichijūni kō) dienos gaunamos papildomai padalinus 24 sekki metus iš trijų. Kai kurie pavadinimai (pvz.: Šunbun, Risšū and Tōdži) vartojami ir dabartinėje Japonijos kasdienybėje. 24 Sekki
Sekki gali varijuoti ±1 diena. Šaltiniai
|