Armėnų kalendorius

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Armėnų kalendoriumi vadinamos dvi skirtingos soliarinių kalendorių sistemos, naudotos skirtingais laikais. Pagoniškasis (arba senovės) Armėnų kalendorius naudotas iki pirmųjų mūsų eros amžių. Krikščioniškasis kalendorius naudojamas iki mūsų dienų armėnų liturgijoje.

Pagoniškasis, arba Senovės armėnų kalendorius (arm. Հին հայկական տոմար) yra tradicinis Armėnijos saulės kalendorius, naudotas Senovės Armėnijoje iki krikščionybės priėmimo. Jam būdingas pastovus dienų skaičius metuose – 365 dienos, ir keliamųjų dienų nebuvimas.

Pasak Ananijaus Širakacio, prieš pasiskolindami egiptiečių kalendorių, senovės armėnai naudojo mėnulio kalendorių, skaičiuojamą pagal 28 dienų mėnulio ciklą. Tai visai tikėtina, nes ant daugelio skulptūrų ir reljefų kartu su saule figūruoja ir mėnulis, kaip pagoniškų tradicijų ir tikėjimų tęsinys.

Nors senovės armėnų kalendoriaus formavimosi ištakos nėra labai aiškios, tačiau yra keletas rankraštinių ir archeologinių šaltinių, leidžiančių atsakyti į tam tikrus klausimus. Viename iš Mozės Chorenacio rankraščių minima, kad mokslų vystymui ir kalendoriui daug dėmesio skyrė karalius Artašesas I (189–160 m. pr. m. e.).

Tradiciškai metai senovės armėnų kalendoriuje skaičiuojami nuo Patriarcho Aikos pergalės prieš Babilono karalių Belą 2492 m. pr. m. e. Šią datą išskaičiavo Gevondas Ališanas remdamasis dviem vadinamaisiais armėniškaisiais ciklais. Jis paėmė 428 metus, kai Naujieji metai slenkančiame armėnų kalendoriuje išeina rugpjūčio 11 d. ir atskaičiavęs du ciklus gavo datą.

Po Krikščionybės priėmimo pirmaisiais mūsų eros amžiais, kalendorius nunyko ir buvo užmirštas. Jį pakeitė reformuotas Krikščioniškas armėnų kalendorius. Nepaisant to, tradicija skaičiuoti metus pagal pagoniškąją erą retai, bet vis dar naudojama.

Kalendorius buvo sukurtas pagal senovinio Egipto kalendoriaus modelį ir turėjo nekintančią 365 dienų sistemą be keliamųjų metų taisyklės. Dėl to šio kalendoriaus datavimas, lyginant su Grigaliaus kalendoriumi, per laiką keičiasi. Kai kurie šaltiniai teigia, kad pirmas metų mėnuo Nawasardi atitinka pavasario pradžią šiauriniame pusrutulyje, bet šis teiginys buvo teisingas tik nuo devinto iki dvylikto amžiaus.

Metai susideda iš dvylikos mėnesių po trisdešimt dienų ir dar papildomų penkių dienų (epagomenê), kurios nepriklauso jokiam mėnesiui. Mėnesių dienos nėra numeruojamos, tačiau jos turi pavadinimus.

Armėnų mėnesių varduose įžvelgiama zoroastrizmo kalendoriaus įtaka, bei, anot Antoine Meillet, dviejuose varduose – kartvelijanų įtaka. Vardams išversti naudojamos dvi sistemos; vardai, pateikti apačioje, yra naudojami Dershotiz ir Reingold knygoje „Calendrical Calculations: The Millennium Edition“.

1. Nawasardi (iš avestaniečių kalbos *nava sarəδa „naujieji metai“)

2. Hor̄i (iš gruzinų ori „du“)

3. Sahmi (iš gruzinų sami „trys“)

4. Trē (iš zorostrianų Tïr)

5. K’ałoch („javų mėnuo“; iš zorostrianų Amerōdat̰)

6. Arach`

7. Mehekani (iš iraniečių *mihrakāna; zorostrianų Mitrō)

8. Areg („Saulės mėnuo“; zorostrianų Āvān)

9. Ahekani (zorostrianų Ātarō)

10. Mareri (gali būti iš avestaniečių maiδyaīrya „metų vidurys“; zorostrianų Dīn)

11. Margach (zorostrianų Vohūman)

12. Hrotich (iš pahlavi *fravartakān; zorostrianų Spendarmat̰)

Vietoje numeravimo, armėnų kalendoriuje dienos turi vardus – panašiai kaip avestaniečių kalendoriuose. Zorostrianų įtaka yra akivaizdi bent penkiuose varduose. Vardai yra tokie: 1. Areg „Saulė“, 2. Hrand, 3. Aram, 4. Margar „pranašas“, 5. Ahrank’ „pusiau sudegęs“, 6. Mazdeł, 7. Astłik „Venera“, 8. Mihr (Mitra), 9. Jopaber, 10. Murç „triumfas“, 11. Erezhan „atsiskyrėlis“, 12. Ani, 13. Parxar, 14. Vanat, 15. Aramazd (Ahura Mazda), 16. Mani „beginning“, 17. Asak „neturintis pradžios“, 18. Masis (Ararato kalnas), 19. Anahit (Anahita), 20. Aragac, 21. Gorgor, 22. Kordi (senovės Armėnijos rajonas, įvardijamas kaip kurdų tėvynė), 23. Cmak „rytų vėjas“, 24. Lusnak „pusmėnulis“, 25. C̣rōn „sklaida“, 26.Npat (Apam Napat), 27. Vahagn (iš zorostrianų Vahrām, divdešimtos dienos pavadinimas), 28. Sēin „kalnas“, 29. Varag, 30. Gišeravar „vakaro žvaigždė“. Penkios papildomos metų dienos vadinamos Aveleac̣ „perteklinės“.

Armėnų kalendorius Julijaus kalendoriaus atmaina
Armėnija
Pradėtas naudoti	584
Tipas	Saulės
Dienų metuose	365-365
Mėnesių metuose	12
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia	~ liepos 26
Naudojamos eros
Armėnų era	552 (dabar: 1474 m.)

Bažnytinis armėnų kalendorius (arm. Հայկական քրիստոնեական տոմար) buvo priimtas VI a. po Krikščionybės priėmimo, ir pagal jį vis dar yra skaičiuojamos armėnų liturgijos datos. Šis kalendorius yra suderinamas su Julijaus kalendoriumi (t. y. turi keliamąją dieną, pridedamą kas 4 metai). XXI a. metų pradžia paprastai išpuola apie liepos 26 d. pagal Grigaliaus kalendorių.

Armėnų eros atskaitos taškas yra 552 m. Taigi, 2008 metų liepos 26 d. 01:52 (EST – rytų standartinių laiku) prasidėjo 1458 armėnų eros metai. Metai yra užrašomi armėnų abėcėlės raidėmis ԹՎ, reiškiančiomis „metuose“. Toliau seka nuo vienos iki keturių armėnų abėcėlės raidžių, kurios atitinka armėnišką numeravimą.