Liepos 31

Liepos 31 yra 212-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 213-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 153 dienos.

(kol kas neįvestos)

Elena – Ignacas – Sanginas – Vykintė – Ignotas – Ignas

• 1991 – Medininkų pasienio poste omonininkai nužudė 7 Lietuvos pareigūnus.

• 1640 m. – Mykolas Kaributas Višnioveckis, 1669–1673 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (m. 1673 m.).
• 1802 m. – Ignas Domeika, žymus Čilės geologas, mineralogas, etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis, Čilės universiteto Santjage rektorius, Čilės respublikos garbės pilietis (m. 1889 m.).
• 1815 m. – Jozefas Benderis, Prūsijos istorikas (m. 1893 m.).
• 1886 m. – Ignas Končius, fizikas, etnografas, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas (m. 1975 m.).
• 1888 m. – Ignas Starkus, Romos katalikų prelatas, pedagogas, kapelionas (m. 1956 m.).
• 1895 m. – Eduardas Jatulis, diplomatas (m. 1956 m.).
• 1903 m. – Ignas Kazlauskas, inžinierius, matematikas, pedagogas, visuomenininkas (m. 1995 m.).
• 1906 m. – Edmundas Laucevičius, Lietuvos kultūros istorikas, senienų kolekcininkas (m. 1973 m.).
• 1928 m. – Vytautas Dvariškis, dailininkas architektas (m. 1995 m.).
• 1931 m. – Algimantas Mockus, lietuvių kino operatorius ir režisierius (m. 2022 m.).
• 1935 m. – Joana Judita Dailidienė, Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
• 1947 m. – Jurgis Ignas Ignotas, inžinierius energetikas, Lietuvos ir Šiaulių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Petras Balsys, tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius.
• 1951 m. – Juozas Sabolius, lietuvių teatro ir televizijos režisierius, prodiuseris.
• 1952 m. – Vladimiras Nurutdinovas, pedagogas, Lietuvos sporto ir politinis veikėjas.
• 1953 m.:
  • Jonas Šimėnas, Lietuvos politikas, Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2023 m.).
  • Jūratė Juozaitienė, architektė, Lietuvos kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
  • Valentinas Gelgotas, Lietuvos fleitininkas.
• 1955 m. – Aldona Grigaliūnienė, Lietuvos lengvaatletė, pedagogė.
• 1958 m. – Irena Vasinauskaitė-Končiuvienė, Lietuvos žurnalistė, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikėja, kraštotyrininkė.
• 1960 m.:
  • Giedrė Jankevičiūtė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Romualdas Brazauskas, Lietuvos sporto veikėjas, FIBA tarptautines kategorijos krepšinio teisėjas.
  • Vanda Vanagienė, pedagogė, lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos politinė veikėja.
• 1962 m. – Gintarė Juškienė, Šiaulių rajono visuomenės bei politinė veikėja.
• 1963 m. – Arūnas Dudavičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1966 m. – Valdas Ivanauskas, ilgametis Lietuvos futbolininkas, treneris.
• 1971 m. – Agnė Zuokienė, Lietuvos visuomenės veikėja, nuo 2009 m. gruodžio 8 d. Seimo narė.
• 1975 m. – Egidijus Varnas, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Panevėžio „Ekrano“ klubo žaidėjas.
• 1989 m. – Tadas Špukas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FK Šiaulių klube.
• 1991 m. - Karolis Tiškevičius, Lietuvos komentatorius, sporto žurnalistas.

• 1903 m. – Fiodoras Pokrovskis, Lietuvos archeologas, muziejininkas (g. 1855 m.).
• 1907 m. – Motiejus Lozoraitis, Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas, varpininkas (g. 1866 m.).
• 1926 m. – Jokūbas Šernas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas (g. 1888 m.).
• 1936 m. – Vladas Andriukaitis, prozininkas (g. 1903 m.).
• 1953 m. – Jonas Marcinkevičius, Lietuvos rašytojas, dramaturgas (g. 1900 m.).
• 1966 m. – Alfonsas Jurskis, inžinierius – radiotechnikas, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, pirmasis Kauno radijo stoties viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, docentas (g. 1894 m.).
• 1969 m. – Doris Nefedov-Aleksandra, vokiečių dainininkė, gitaristė, kompozitorė (g. 1942 m.).
• 1972 m. – Antanas Salys, lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje. Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį. Vienas žurnalo „Gimtoji kalba“ steigėjų ir redaktorių. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, – iš pradžių į Vokietiją, vėliau JAV (g. 1902 m.).
• 1976 m. – Juozas Mažeika, operos solistas. Tėvas- knygnešys Jonas Mažeika, sūnus – žurnalistas Kipras Mažeika, dukra- estrados dainininkė Džilda Mažeikaitė (g. 1907 m.).
• 1983 m. – Vincas Arnastauskas, chorvedys ir pedagogas (g. 1903 m.).
• 1989 m. – Juozas Jakštas, Lietuvos istorikas, daktaras (g. 1900 m.).
• 1990 m. – Antanas Adomaitis, chorvedys, pedagogas, žurnalistas, kompozitorius (g. 1916 m.).
• 1991 m.:
  • Algimantas Juozakas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g. 1969 m.).
  • Algirdas Kazlauskas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, vienas Medininkų žudynių aukų (g. 1949 m.).
  • Antanas Musteikis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, muitininkas, vienas Medininkų žudynių aukų (g. 1958 m.).
  • Juozas Janonis, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g. 1962 m.).
  • Mindaugas Balavakas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (g. 1970 m.).
• 1993 m. – Lidija Meškaitytė, liaudies dailininkė, tapytoja, miniatiūrininkė (g. 1926 m.).
• 2004 m. – Edmundas Arbas-Arbačiauskas, Lietuvos architektas, dailininkas (g. 1915 m.).
• 2009 m. – Ona Jaudegytė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1914 m.).

• 1498 – Kolumbas atrado Trinidadą;
• 1826 – Valensijoje (Ispanija) įvykdytas paskutinis inkvizicijos mirties nuosprendis;
• 1919 – Vokietijos Nacionalinis susirinkimas priėmė Veimaro konstituciją;
• 1932 – Vokietijos Nacionalsocialistų partija laimėjo 37,7 % visų balsų ir tapo didžiausia Reichstago frakcija;
• 1962 – įkurta Malaizijos valstybė;
• 1965 – Jungtinė Karalystė uždraudė rūkalų reklamą per televiziją;
• 1992 – Gruzija tapo Jungtinių Tautų nare;
• 1996 – po karinio pučo Burundžiui įvestos ekonominės sankcijos.

• 1396 m. – Filipas III Gerasis, Burgundijos hercogas^[1] (m. 1467 m.).
• 1527 m. – Imperatorius Maksimilijonas II, Šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1564 m.^[2] (m. 1576 m.).
• 1911 m. – George Liberace, amerikiečių muzikantas ir televizijos laidų vedėjas (m. 1983 m.).
• 1912 m. – Miltonas Friedmanas, vienas žymiausių amerikiečių ekonomistų, monetarizmo teorijos pradininkas, keinsistinės teorijos kritikas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas. Čikagos universiteto profesorius (m. 2006 m.).
• 1914 m. – Lui de Fiunesas, prancūzų komedinio kino aktorius (m. 1983 m.).
• 1918 m. – Paul Delos Boyer, 1997 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3].
• 1932 m. – Akiko Domoto, Japonijos politikė, 2001–2009 m. ėjusi Čibos prefektūros gubernatorės pareigas. Tai pirmoji Čibos gubernatorė moteris ir trečioji gubernatorė moteris Japonijos istorijoje.
• 1936 m. – James Jordan, Michael Jordan tėvas^[4] (m. 1993 m.).
• 1944 m. – Robert Cox Merton, 1997 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[5].
• 1952 m. – Helmutas Balderis, ledo ritulininkas, vienas iš geriausių Latvijos ir buvusios TSRS puolėjų.
• 1955 m. – Mihovil Nakić, buvęs Kroatijos krepšininkas.
• 1956 m. – Janis Birkas, Latvijos gydytojas ir politikas. Baigė Rygos Medicinos Institutą, anesteziologas – reanimatologas. 1992–2005 m. Latvijos Jūros medicinos centro vadovas. Nuo 2001 m. Rygos Tarybos deputatas, 2005–2007 m. vicemeras. Nuo 2006 m. TB/LNNK pirmininko pavaduotojas. Nuo 2007 m. Rygos Tarybos pirmininkas.
• 1962 m. – Veslis Snaipsas, amerikiečių aktorius^[6].
• 1963 m. – Fatboy Slim, britų elektroninės muzikos atlikėjas ir DJ. Jo stilius apibūdinamas kaip big beat – hip hopo, roko, trance, house, rhythm and blues mišinys.
• 1964 m.:
  • C.C.Catch, vok. pop dainininkė^[7].
  • Jürgen Klinsmann, vokiečių futbolininkas ir treneris. 2004–2006 m. treniravo Vokietijos vyrų rinktinę.
• 1965 m. – Džoana Rouling, britų grožinės literatūros rašytoja.
• 1971 m. – John William Lowery, amerikiečių kilmės gitaristas.
• 1973 m. – Klemen Pisk, šiuolaikinis Slovėnijos poetas, rašytojas, vertėjas, muzikantas.
• 1976 m. – Paulo Wanchope, karjerą baigęs Kosta Rikos futbolininkas, žaidęs puolėjo pozicijoje, Kosta Rikos rinktinės rezultatyviausias žaidėjas.
• 1979 m. – Karlosas Marčena Lopesas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Valencia CF klubo gynėjas.
• 1980 m. – Brajanas Vudsonas, JAV krepšininkas.
• 1981 m.:
  • Klementė Chuanas Rodrigesas, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis krašto gynėjo (paprastai kairiojo) pozicijoje. Argentinos klubo Estudiantes de La Plata žaidėjas.
  • M. Shadows, amerikiečių metalo grupės Avenged Sevenfold lyderis ir įkūrėjas.
• 1986 m. – Jevgenijus Malkinas, rusų ledo ritulininkas, žaidžiantis centro puolėjo pozicijoje, Pitsburgo „Penguins“ komandoje.
• 1990 m. – Mirela Cabero, Ispanijos dainininkė, 16-os metų išgarsėjo šalyje.

• 1556 m.:
  • Ignacas Lojola, Romos Katalikų Bažnyčios Jezuitų ordino įkūrėjas (g. 1491 m.).
• 1784 m. – Denisas Didro, prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, vienas žymiausių prancūzų švietėjų atstovų, švietėjų „Enciklopedijos" leidimo iniciatorius bei organizatorius (g. 1713 m.).
• 1875 m. – Endriu Džonsonas, 17-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas ir 16-asis viceprezidentas. Tuometinis viceprezidentas Džonsonas prezidentu tapo 1865 metais po to, kai buvo nužudytas Abraomas Linkolnas (g. 1808 m.).
• 1886 m. – Ferencas Listas, vengrų kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, 19 vengrų rapsodijų, operos, oratorijų, sonatų, koncertų fortepijonui su orkestru autorius. Vengrų muzikos klasikas (g. 1811 m.).
• 1914 m. – Žanas Žoresas, vienas pirmųjų socialdemokratų, Prancūzijos politinis veikėjas (g. 1859 m.).
• 1944 m. – Antuanas de Sent Egziuperi, prancūzų pilotas ir rašytojas, labiausiai žinomas dėl savo novelės Mažasis princas (g. 1900 m.).
• 1980 m. – Pascual Jordan, vokiečių fizikas (g. 1902 m.).
• 1986 m.:
  • Čijunė Sugihara, Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo apie 10 000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių; išdavinėjo vad. „gyvenimo vizas“ į Japoniją, oficialiai tam neturėdamas Japonijos vyriausybės pritarimo (g. 1900 m.).
  • Lėja Davidova-Medenė, latvių skulptorė (g. 1921 m.).
• 1989 m. – Maiklas Haringtonas, teisininkas, politologas, JAV politinis veikėjas (g. 1928 m.).
• 2005 m. – Vilemas Frederikas Doizenbergas, Nyderlandų ekonomistas, pirmasis ECB prezidentas (1998–2003) (g. 1935 m.).
• 2022 m.:
  • Bilas Raselas, buvęs profesionalus JAV krepšininkas, olimpietis (g. 1934 m.).^[8]
  • Aimanas al Zavahiris, Egipte gimęs gydytojas, islamo teologas ir teroristas (g. 1951 m.)^[9]