Gruodžio 8

Gruodžio 8 yra 342-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 343-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 23 dienos.

Gedimina – Gedminas – Guntildas – Vaidgina – Zenė – Zenonas

• 1432 – Ašmenos mūšis
• 1506 – Žygimantas Senasis paskelbtas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu;
• 1935 – Valstybės radiofonas transliavo spec. laidą JAV lietuviams;
• 1994 – Seimo nutarimu paskirti pirmieji Seimo kontrolieriai;
• 1995 – Lietuva įteikė oficialų prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje.

• 1860 m. – Kristupas Lokys, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, misionierius, lietuvių raštijos darbuotojas (m. 1921 m.).
• 1889 m. – Juozas Musteikis, Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 1956 m.).
• 1895 m. – Bronė Buivydaitė, Lietuvos pedagogė, poetė, rašytoja (m. 1984 m.).
• 1898 m. – Marija Lipčienė-Marcinkevičiūtė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1970 m.).
• 1911 m. – Balys Gaidžiūnas, agronomas, poetas, rezistentas, visuomenės veikėjas (m. 1996 m.).
• 1923 m. – Aloyzas Čižas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1976 m.).
• 1926 m.:
  • Jurgis Petkaitis, vargonininkas ir chorvedys.
  • Vacys Milius, Lietuvos etnologas, kraštotyrininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
• 1931 m.:
  • Irena Marija Daujotaitė, Lietuvos kraštovaizdžio architektė.
  • Marija Miliuvienė, Lietuvos etnologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1935 m. – Antanas Serafinas Zenkevičius, inžinierius, socialinių mokslų daktaras, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1936 m. – Zinaida Irutė Dargienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1941 m. – Vincas Ramutis Gudaitis, žurnalistų etikos inspektorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, filologas, rašytojas, prozininkas. Buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys.
• 1945 m. – Maryla Rodowicz, Lenkijos pop, poprock, folkrock muzikos atlikėja.
• 1947 m. – Steponas Kuskys, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m.:
  • Janina Bartkevičienė, Lietuvos pedagogė, Šiaulių raj. visuomenės veikėja.
  • Nijolė Sabaitė, Lietuvos lengvaatletė ir olimpietė, apie 1970 metus sėkmingai pasirodydavusi ypač 800 m bėgimo varžybose. Tuo metu ji atstovavo TSRS.
• 1952 m.:
  • Algirdas Budnikas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Valdas Račkauskas, pedagogas, fizikos mokytojas metodininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Algis Gudelis, Lietuvos alpinistas, alpinizmo instruktorius, alpinizmo treneris, alpinizmo sporto meistras, technikos mokslų kandidatas.^[1] (m. 1989 m.).
  • Stanislovas Blinstrubas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Andrius Kubilius, Lietuvos politikas, ministras pirmininkas, Seimo narys, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas.
• 1958 m. – Kazimieras Meilius, Lietuvos kunigas, teologas, teisininkas kanonistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius.
• 1959 m. – Vidmantas Erminas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Alvydas Taraila, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Saulius Nefas, pedagogas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Rimantas Cibauskas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m.:
  • Dana Kamarauskienė, Lietuvos ir Ukmergės rajono profsąjungų bei politinė veikėja.
  • Evaldas Čirba, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1972 m. – Živilė Jakaitė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1976 m. – Laura Sintija Černiauskaitė, Lietuvos rašytoja, žurnalistė, dramaturgė.
• 1985 m. – Ignatas Konovalovas, lietuvių dviratininkas, olimpinės rinktinės narys.
• 1988 m. – Ugnė Skonsmanaitė, Lietuvos televizijos laidų ir renginių vedėja.

• 1690 m. – Stanislovas Kazimieras Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1648 m.).
• 1893 m. – Jozefas Benderis, Prūsijos istorikas (g. 1815 m.).
• 1907 m. – Jonas Biliūnas, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas (g. 1879 m.).
• 1941 m. – Semionas Dubnovas, žydų istorikas, žurnalistas, vienas Lietuvos universiteto steigėjų (g. 1860 m.).
• 1945 m. – Petras Ruseckas, Lietuvos knygnešys, visuomenės veikėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (g. 1883 m.).
• 1947 m. – Jonas Steponavičius, Lietuvos kunigas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1880 m.).
• 1953 m. – Vilius Grytė, Lietuvos pedagogas, evangelikų reformatų kuratorius.^[2] (g. 1883 m.).
• 1955 m.:
  • Aleksandras Piešina, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (g. 1896 m.).
  • Pranas Jodelė, žymiausias nepriklausomos Lietuvos chemikas technologas, profesorius, VDU rektorius (g. 1871 m.).
• 1975 m. – Juozas Žilvitis, pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis (g. 1903 m.).
• 1993 m. – Mindaugas Aižinas, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1934 m.).
• 1996 m. – Klemensas Bagdonavičius, vargonininkas ir chorvedys (g. 1921 m.).
• 2000 m. – Jonas Zemvaldas Balkevičius, lietuvių kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1923 m.).
• 2004 m. – Jonas Žukas, vargonininkas virtuozas, pedagogas (g. 1907 m.).
• 2005 m. – Elena Grigalavičienė-Danilaitė, Lietuvos archeologė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1933 m.).
• 2008 m. – Birutė Runaitė-Šidlauskienė, Lietuvos rezistentė ir partizanė, publicistė (g. 1923 m.).
• 2020 m. – Genovaitė Vanagaitė, Lietuvos kompozitorė, pedagogė (g. 1934 m.).
• 2021 m. – Pranas Aleknavičius, Lietuvos žemėtvarkos inžinierius (g. 1941 m.).^[3]
• 2022 m. – Aldona Gustas, lietuvių ir vokiečių rašytoja, dailininkė (g. 1932 m.).^[4]

• 1813 – įvyko Septintosios Liudviko van Bethoveno simfonijos premjera;
• 1974 – dauguma Graikijos gyventojų referendume balsavo dėl monarchijos atkūrimo šalyje;
• 1980 – Niujorke nušautas Džonas Lenonas;
• 1991 – Belovežo susitarimu įkurta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS).

• 65 m. pr. m. e. – Horacijus, vienas žymiausių lotynų kalba rašiusių poetų (m. 8 m. pr. m. e.).
• 1765 m. – Elis Vitnis, JAV inžinierius, išradęs medvilnės valymo mašiną^[5] (m. 1825 m.).
• 1832 m. – Bjornstjerne Martinius Bjornson, pirmasis skandinavų rašytojas, 1903 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. Norvegų tautinio himno autorius (m. 1910 m.).
• 1861 m.:
  • Žoržas Meljė, Prancūzijos kino kūrėjas, padaręs daug techninių ankstyvojo kino atradimų ir pradėjęs kurti siužetinius filmus (m. 1938 m.).
  • William C. Durant, vienas iš amerikiečių automobilių industrijos pradininkų, General Motors ir Chevrolet įkurėjas, bei žmogus sukūręs holdingo sistema su skirtingomis markėmis ir automobilis linijomis (m. 1947 m.).
• 1865 m.:
  • Johan Christian Julius „Jean“ / „Janne“ Sibelius, suomių kompozitorius (m. 1957 m.).
  • Riudigeris Gustavas Adolfas fon der Golcas, Vokietijos karinis veikėjas, generolas (m. 1946 m.).
• 1936 m. – Džonas Arturas Karadainas, amerikiečių aktorius (m. 2009 m.).
• 1943 m. – James Douglas Morrison, JAV dainininkas (neoperinis baritonas), dainų tekstų autorius, poetas ir režisierius. Plačiausiai žinomas kaip įtakingos 7-ojo dešimt. grupės The Doors lyderis, taip pat kelių poezijos knygų bei filmo autorius. Morrisonas laikomas viena Charizmatiškiausių bei įtakingiausių personų roko muzikos istorijoje (m. 1971 m.).
• 1947 m. – Thomas Robert Čech, 1989 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6].
• 1953 m. – Kim Basinger, JAV aktorė.
• 1964 m. – Terė Lina Hačer, amerikiečių kino ir televizijos aktorė.
• 1973 m. – Corey Taylor, pagrindinis Nu Metal stiliaus grupės Slipknot dainininkas ir Hard Rock grupės Stone Sour dainininkas.
• 1974 m. – Cristian Sáenz Castro, Meksikos pop dainininkas ir dainų autorius, Grammy apdovanojimo laimėtojas.
• 1976 m. – Dominikas Monaganas, anglų aktorius. Jis labiausiai žinomas kaip Meriadoc Brandybuck iš Žiedų Valdovo ir Charlie Pace iš TV serialo Dingę.
• 1978 m. – Ijanas Somerhalderis, amerikiečių aktorius, vyrų mados modelis, prodiuseris, labiausiai žinomas iš mados pasaulio ir televizijos serialo „Dingę“, kuriame atliko Būno Karlailo vaidmenį.
• 1982 m. – Hamitas Altıntopas, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir FC Bayern Munich klubo saugas. Hamito brolis dvynys Halil Altıntop taip pat futbolininkas.
• 1985 m. – Dvaitas Hovardas, JAV krepšininkas, žaidžiantis Orlando „Magic“ klube.

• 1864 m. – Džordžas Būlis, britų matematikas ir filosofas, logikos algebros pradininkas^[7] (g. 1815 m.).
• 1903 m. – Herbertas Spenseris, anglų filosofas (g. 1820 m.).
• 1907 m. – Oskaras II, Norvegijos ir Švedijos karalius^[8] (g. 1829 m.).
• 1945 m. – Aleksandras Zilotis, rusų pianistas, dirigentas, pedagogas (g. 1863 m.).
• 1975 m. – Gary Thain, boso gitaristas, žinomas kaip Jungtinės Karalystės roko grupės Uriah Heep narys (g. 1948 m.).
• 1978 m. – Golda Meir, Izraelio diplomatė, valstybės veikėja; 4-toji Izraelio ministrė pirmininkė nuo 1969 m. kovo 17 d. iki 1974 m. balandžio 11 d (g. 1898 m.).
• 1980 m. – John Winston Lennon, vienas iš keturių grupės The Beatles narių, dar žinomas kaip gitaristas, dainų kūrėjas, poetas, vokalistas, humoristas, politikos aktivistas, aktorius (g. 1940 m.).
• 1994 m. – Antonio Carlos Jobim, žymus brazilų dainų kūrėjas, kompozitorius, aranžuotojas, atlikėjas (g. 1927 m.).