Liepos 19

Liepos 19 yra 200-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 201-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 165 dienos.

(kol kas neįvestos)

Aurėja – Galigantas – Mantigailė – Vincentas – Auksė – Vincas

• 1569 – Žygimantas Augustas Liublino seime nustatė Karūnos ir Lietuvos maršalkų veiklos tvarką;
• 1940 – Antanas Sniečkus įsakė nustatyti, kurie Lietuvos saugumo policijos slapti agentai veikė Lietuvos komunistų partijoje;
• 1952 – prasidėjo Helsinkio olimpinės žaidynės, iš kurių trys Lietuvos sportininkai – krepšininkai Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius ir Stepas Butautas – grįžo su olimpiniais sidabro medaliais. Tai buvo pirmieji Lietuvos sportininkų iškovoti olimpiniai medaliai;
• 1953 – Lietuvos SSR vėliavos spalvomis patvirtintos raudona, balta ir žalia;
• 1959 – Kauno HE statyba: pertvenkta senoji Nemuno vaga, ties Pažaisliu pradėjo formuotis Kauno marios;
• 1961 – įsteigta Lietuvos SSR kraštotyros draugija – vienintelė kraštotyrininkų organizacija SSRS;
• 1994 – Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskričių.

• 1691 m. – Fabijonas Kalau, evangelikų kunigas, religinių raštų rengėjas^[1] (m. 1748 m.).
• 1841 m. – Povilas Bagdonavičius, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (m. 1863 m.).
• 1863 m. – Vincas Kazanauskas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1930 m.).
• 1900 m. – Fabijonas Neveravičius, rašytojas^[2] (m. 1981 m.).
• 1924 m.:
  • Petras Griškevičius, TSKP ir tarybinis veikėjas, buvęs LKP CK Pirmasis sekretorius (m. 1987 m.).
  • Vytautas Geralavičius, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1925 m. – Vincentas Baranauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1941 m. – Albertas Laurinavičius, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1943 m. – Benediktas Česlovas Vizbaras, Lietuvos profesinių sąjungų veikėjas, prozininkas, žurnalistas.
• 1943 m. – Gražvydas Stanislovas Leonavičius, Lietuvos radioelektronikas, informatikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1948 m. – Algimantas Adomaitis, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Henrikas Žukauskas, architektas inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Idalija Bėčienė, Lietuvos architektė.
  • Nijolė Jakimonienė – Daniliauskaitė, pedagogė, matematikos mokytoja metodininkė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1954 m. – Gediminas Povilaitis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1957 m. – Aleksandras Stankevičius, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys.
• 1960 m. – Bronius Kryžius, Mažeikių rajono politinis ir ūkio veikėjas.
• 1968 m. – Aida Vėželienė, Lietuvos TV laidų, kino, renginių režisierė, prodiuserė.
• 1982 m. – Tomas Gaidamavičius, Lietuvos krepšininkas, gimęs Šiauliuose, žaidžiantis įžaidėjo pozicijoje, Utenos Juventus klube.
• 1983 m. – Vilija Pilibaitytė, lietuvių dainininkė, dainų autorė ir laidų vedėja. Debiutavo 2004 m. su radijo singlu „Kiekvienam“. Labiausiai išgarsėjo 2007 m. išleidusi debiutinį albumą ir atlikusi radijo singlą „Muzika“ kartu su grupe SEL.

• 1855 m. – Tomas Zanas, rašytojas (g. 1796 m.).
• 1941 m. – Vytautas Montvila, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1902 m.).
• 1957 m.:
  • Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė, viena iš seserų rašytojų, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu^[3] (g. 1872 m.).
  • Nikodemas Martinonis, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1887 m.).
• 1975 m. – Ipolitas Gasiūnas, Lietuvos biologas, biologijos mokslų kandidatas (g. 1902 m.).
• 1979 m.:
  • Adomas Varnas, dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas. Kūrė realistinius portretus, peizažus, grafikos darbus (g. 1879 m.).
  • Helena Cehak-Holubovičova, Lenkijos archeologė (g. 1902 m.).
• 1987 m. – Jonas Šiožinys, poetas, prozininkas^[4] (g. 1925 m.).
• 1989 m. – Henrikas Horodničius, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius (g. 1906 m.).
• 1993 m. – Petras Gaulė, poetas (g. 1923 m.).
• 1995 m. – Juozas Bacevičius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1918 m.).
• 2004 m. – Leonas Jonaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, bibliofilas, ekslibrisų kolekcininkas, technologijos mokslų daktaras (g. 1938 m.).
• 2013 m. – Leonas Povilas Lingaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, profesorius, transporto specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1938 m.).
• 2017 m. – Vladas Buragas, rašytojas, redaktorius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis veikėjas (g. 1953 m.).
• 2020 m. – Osvaldas Daugelis, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas (g. 1955 m.).
• 2023 m.:
  • Irina Rozova, žurnalistė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. 1958 m.).^[5]
  • Remigijus Valiulis, Lietuvos sportininkas, olimpinis čempionas (g. 1958 m.).^[6]

• 1510 – ant laužo Berlyne sudeginti 38 žydai;
• 1799 – rastas Rozetės akmuo, kurio dėka iššifruota senovės Egipto kalba;
• 1870 – Prancūzija paskelbė karą Prūsijai;
• 1900 – Paryžiuje pradėjo veikti metro;
• 1903 – kaminkrėtys Maurice Garin laimėjo pirmąsias dviračių lenktynes Tour de France;
• 1979 – Sandinistų sukilėliai nuvertė JAV remiamą diktatoriaus Somosos valdžią Nikaragvoje.
• 1980 – Maskvoje prasidėjo XX vasaros olimpinės žaidynės.

• 1759 m. – Šventas Serafimas iš Sarovo, vienas žinomiausių vienuolių ir mistikų Rusijos stačiatikių bažnyčioje. Jis bandė perduoti pasauliečiams kontempliatyvųjį ir asketiškąjį vienuolynų mokymą ir teigė, kad kiekvieno krikščionio tikslas – jungtis su Šventąja Dvasia (m. 1833 m.).
• 1814 m. – Samuel Colt, amerikiečių išradėjas^[7] (m. 1862 m.).
• 1834 m. – Edgaras Dega, prancūzų menininkas, žymus savo tapybos, skulptūros, graviravimo ir piešimo kūriniais (m. 1917 m.).
• 1893 m. – Vladimiras Majakovskis, rusų poetas, dramaturgas, dailininkas, vienas žymiausių futuristų (m. 1930 m.).
• 1898 m. – Herbertas Markuzė, žydų kilmės Vokietijos ir JAV marksistinės pakraipos filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys (m. 1979 m.).
• 1921 m. – Rosalyn Sussman Yalow, 1977 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[8].
• 1929 m. – Emanuelis Le Rua Ladiuri, Prancūzijos istorikas modernistas (m. 2023 m.).
• 1932 m. – Janas Jaskanis, Lenkijos archeologas, baltistas.
• 1934 m. – Francisco Manuel Lumbrales de Sá Carneiro, Portugalijos Ministras Pirmininkas (m. 1980 m.).
• 1935 m. – Vasilijus Borisovičius Livanovas, TSRS ir Rusijos kino aktorius, kino režisierius, scenaristas, režisierius-animatorius. Labiausiai išgarsėjęs po to kai suvaidino Šerloką Holmsą režisieriaus Igorio Maslenikovo televizinių filmų cikle pagal sero Artūro Konan Doilio kūrinius. Už šį vaidmenį V.Livanovas 2006 metais buvo apdovanotas Britų imperijos ordinu. V.Livanovas taip pat įgarsino apie 300 animacinių herojų iš kurių geriausiai žinomi Karlsonas, Krokodilas Gena, Smauglys ir animacinio filmo „38 papūgos“.
• 1947 m.:
  • Brajenas Haroldas Mėjus, grupės Queen gitaristas.
  • Achmed Salman Rushdie, indų kilmės anglų rašytojas, kritikas. Išgarsėjo su antrąja savo knyga „Vidurnakčio vaikai“ (1981 m.), už kurią gavo vieną iš svarbiausių literatūros apdovanojimų – „Booker of bookers“ premiją.
• 1979 m. – Lukas Jongas, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis dešiniuoju gynėju Birmingemo „Aston Villa“ klube. Septynis kartus žaidė Anglijos nacionalinėje vyrų futbolo rinktinėje, debiutavo mače prieš JAV 2005 m. gegužės 28 d. 1999-aisiais laimėjo Anglijos lygos taurę kartu su Tottenham Hotspur.
• 1985 m. – LaMarcus Nurae Aldridge, Amerikietis krepšininkas rungtyniaujantis NBA lygoje, Portlando „Trail Blazers“ komandoje. 2,11 m ūgio krepšininkas rungtyniauja sunkiojo puolėjo pozicijoje. Buvo pašauktas antru numeriu 2006 m. NBA Naujokų Biržoje.

• 1374 m. – Frančeskas Petrarka, italų poetas, mąstytojas, mokslininkas. Humanistinės renesanso kultūros pradininkas (g. 1304 m.).
• 1824 m. – Agustín Cosme Damián de Iturbide y Arámburu, Meksikos karvedys, diktatorius, politikas, Meksikos imperatorius. Po laimėto karo su Ispanija pasiskelbė imperatoriumi, valdė nuo 1822 m. gegužės 19 d. iki 1823 m. kovo 19 d (g. 1783 m.).
• 1832 m. – Johanas Heinrikas Baumanis, latvių tapytojas (g. 1753 m.).
• 1965 m. – I Singmanas, Pietų Korėjos politinis veikėjas, pirmasis šalies prezidentas. Jo valdymo laikotarpis (1948–1960 m.) lig šiol vertinamas kontroversiškai – nors I Singmanas sugebėjo išspręsti daugelį naujai valstybei kylančių problemų, jis kritikuojamas už autokratizmą. Po 1960 m. rinkimų prasidėję protestai, kuriuos iššaukė įtarimai balsų klastojimu, privertė I Singmaną palikti šalį. Jis mirė 1965-aisiais Havajuose (g. 1875 m.).
• 1993 m. – Demos Shakarian, armėnų kilmės krikščionis verslininkas iš Los Andželo, kuris įkūrė tarptautinę Veikliųjų žmonių bendriją (g. 1913 m.).
• 2019 m.:
  • Rutger Hauer, Nyderlandų aktorius (g. 1944 m.).
  • César Pelli, argentiniečių ir JAV architektas (g. 1926 m.).
• 2024 m. – Tumanis Diabatė, Malio muzikos atlikėjas (g. 1965 m.).^[9]