Gegužės 16

Gegužės 16 yra 136-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 137-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 229 dienos.

• Tarptautinė jūros kiaulės (delfino) diena.

Andrius, Celestinas, Gilvinas, Taura

• 1931 – aviakatastrofoje prie Kauno, sudužus naikintuvui Š-20, žuvo Karo aviacijos vyr. leitenantas Erikas Mačkus.^[1]
• 1945 – Simno valsčiuje įvyko Kalniškės mūšis.

• 1755 m. – Jonas Nepomukas Kosakovskis, LDK XVIII a. pabaigos veikėjas, Vilniaus vyskupas, vienuolių trinitorių veiklos rėmėjas Lietuvoje (pritarė vienuolių įkurdinimui Jonavoje 1802 m., juos rėmė). Vilniaus vyskupas ordinaras (1798 rugpjūčio 9 d. – 1808 rugpjūčio 26 d.) (m. 1808 m.).
• 1875 m. – Vincas Bacevičius, lietuvių pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. 1952 m.).
• 1885 m. – Adolfas Birontas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1958 m.).
• 1886 m. – Stasys Šalkauskis, Lietuvos filosofas, pedagogas, paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius (m. 1941 m.).
• 1894 m. – Petras Kubiliūnas, Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1946 m.).
• 1905 m. – Algirdas Mošinskis, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1991 m.).
• 1906 m. – Nikolajus Beriozovas, Lietuvos ir Austrijos baleto artistas, baletmeisteris (m. 1996 m.).
• 1916 m. – Eduardas Čepulis, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1993 m.).
• 1920 m. – Vytautas Izbickas, Lietuvos statybos ir hidrotechnikos inžinierius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1988 m.).
• 1922 m. – Jonas Avyžius, Lietuvos liaudies rašytojas, publicistas, LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
• 1924 m. – Vytautas Ignas, Lietuvos tapytojas, grafikas, vitražistas.
• 1926 m. – Birutė Kasperavičienė, Lietuvos urbanistė (m. 1976 m.).
• 1930 m. – Kęstutis Jokubynas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas, nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“ iniciatorius ir leidėjas, Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas.
• 1935 m. – Drilinga Antanas, XX a. lietuvių poetas, prozininkas.
• 1937 m. – Lidija Laškova, Lietuvos geologė, fizinių mokslų daktarė.
• 1938 m. – Aleksandras Macijauskas, Lietuvos fotografas, žurnalistas.
• 1939 m. – Juozas Matkus, chorvedys (m. 1990 m.).
• 1943 m. – Algimantas Marcelis Barakauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1944 m. – Algimantas Alekna, Lietuvos architektas (m. 2007 m.).
• 1945 m.:
  • Aleksandras Metrikis, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Antanas Rastenis, Lietuvos ir Švenčionių rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
  • Vytas Jonas Šapola, ekonomistas, Lietuvos ir Ukmergės rajono ūkio bei politinis veikėjas.
  • Zenonas Komskis, muzikos mokytojas ir choro dirigentas.
• 1946 m. – Gytis Lukšas, Lietuvos kino režisierius.
• 1947 m. – Edmundas Vėželis, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Arvydas Ambrozaitis, Lietuvos gydytojas infektologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1952 m. – Antanas Valys, Lietuvos politikas.
• 1954 m. – Vladas Treinys, architektas.
• 1955 m. – Rita Kliorienė-Čyvaitė, pianistė, pedagogė, chorvedė, kompozitorė.
• 1956 m.:
  • Faustas Latėnas, Lietuvos kompozitorius, kultūros veikėjas (m. 2020 m.).
  • Jonas Lionginas, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Saulė Urbanavičienė, Lietuvos archeologė.
• 1960 m. – Gintaras Šileikis, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Gediminas Poliakas, Lietuvos ir Pakruojo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Dainora Žilinskaitė, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Petras Auštrevičius, diplomatas, Lietuvos politikas (Seimo narys).
  • Vytaras Kateiva, lietuvių juvelyras, tautodailininkas.
  • Vytas Jareckas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Vilma Čiplytė, Lietuvos kultūrologė, folkloristė, liaudies muzikos atlikėja (m. 2009 m.).
• 1973 m. – Judita Simonavičienė, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1980 m. – Mindaugas Slapšys, Lietuvos motociklininkas, daugkartinis „Ralio aplink Lietuvą“ čempionas, dukart Lietuvos „Enduro“ čempionato laimėtojas, 2009 m. Dakaro ralio dalyvis.
• 1983 m. – Mindaugas Katelynas, Lietuvos krepšininkas, kuris šiuo metu yra laisvasis agentas.
• 1988 m. – Martynas Gecevičius, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Vilniaus „Lietuvos Ryte“.

• 1649 m. – Simonas Berentas, SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūros veikėjas (g. 1585 m.).
• 1737 m. – Jurgis Kazimieras Ancuta, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamokslininkas, Vilniaus vyskupo sufraganas (g. 1650 m.).
• 1930 m. – Alfredas Jonas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą. Rusijos imperijos ir Lietuvos Respublikos diplomatas (g. 1882 m.).
• 1964 m.:
  • Antanina Šalkauskaitė, Lietuvos bibliotekininkė (g. 1883 m.).
  • Vincas Grigaliūnas-Glovackis, Lietuvos karinis veikėjas, generolas (g. 1885 m.).
• 1973 m. – Vaclovas Rackevičius, vargonininkas, pedagogas ir choro dirigentas (g. 1921 m.).
• 2004 m. – Stasys Biziulevičius, Lietuvos gydytojas parazitologas, medicinos istorikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1919 m.).
• 2007 m. – Alfredas Kulpa-Kulpavičius, lietuvių dailininkas, architektas, architektūros mokslų daktaras (1951 m.). (g. 1923 m.).
• 2008 m. – Rimantas Kazimieras Kačinskas, architektas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1953 m.).
• 2010 m. – Antanas Kajalavičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1931 m.).
• 2013 m. – Vytautas Skripka, Lietuvos poetas (g. 1943 m.).
• 2020 m. – Eugenijus Ignatavičius, Lietuvos rašytojas, dramaturgas, vertėjas (g. 1935 m.).

• 1770 – 14 metų Marija Antuanetė ištekėjo už 15 metų Liudviko Augusto, būsimojo Prancūzijos karaliaus;
• 1836 – Edgar Allan Poe susituokė su 13-mete savo pussesere Virginija;
• 1920 – popiežius Benediktas XV paskelbė Žaną D’Ark šventąja;
• 1929 – Amerikos kino akademija įteikė pirmuosius apdovanojimus. Nuo 1931 metų jie pradėti vadinti „Oskarais”;
• 1975 – Indija aneksavo Sikimą;
• 1983 – Londono policija pirmą kartą panaudojo automobilių ratų blokavimo sistemą.

• 1845 m. – Ilya Ilyich Mechnikov, 1908 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1916 m.).
• 1883 m. – Mahmud Celal Bayar, turkų politikas, Prezidentas (m. 1986 m.).
• 1898 m. – Tamara de Lempicka, garsi lenkų kilmės Art Deco stiliaus dailininkė (m. 1980 m.).
• 1913 m. – Woodrow Charles Herman, amerikiečių džiazo muzikantas^[3] (m. 1987 m.).
• 1919 m. – Wladziu Valentino Liberace, amerikiečių pianistas^[4] (m. 1987 m.).
• 1923 m. – Merton Howard Miller, 1990 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[5] (m. 2000 m.).
• 1925 m. – Bobbejaan Schoepen, belgų parodijuotojas, folkloro ir kantri dainininkas, gitaristas, kuris šešiasdešimtaisiais kaip „Bobbejaan“ arba „Bobby Jaan“ buvo ypač populiarus vokiškai kalbančiose šalyse. Jis taip pat yra įkūrėjas ir buvęs direktorius laisvalaikio pramogų parko „Bobbejaanland“. Nuo 1961 m (m. 2010 m.).
• 1930 m. – Ježis Šrednickis, Lenkijos tapytojas (m. 2007 m.).
• 1946 m.:
  • Francis Goya, gitaristas, kilęs iš Belgijos, Lježo.
  • Robertas Fripas, gitaristas, kompozitorius ir įrašų prodiuseris, muzikos pasaulyje geriausiai žinomas kaip progresyviojo roko grupės King Crimson gitaristas.
• 1948 m. – Vlade Djurovičius, Serbijos krepšinio treneris, 2003–2004 m. sezone keletą mėnesių vadovavo Vilniaus „Lietuvos Rytui“.
• 1953 m. – Pyrsas Brosnanas, JAV aktorius, filmų prodiuseris.
• 1965 m. – Krist Novoselic, amerikiečių roko muzikantas, geriausiai žinomas, kaip buvęs grupės Nirvana bosistas.
• 1970 m. – Gabriela Sabatini, argentiniečių tenisininkė.
• 1973 m. – Oļegs Blagonadeždins, Latvijos futbolininkas, kuris žaidžia kraštinio gynėjo pozicijoje. Didžiąją karjeros dalį praleido komandos Skonto FC sudėtyje, su kuria 13 kartų tapo Latvijos čempionu, bei 7 kartus laimėjo Latvijos taurę. Nuo 2006 m. sezono Blagonadeždinas žaidžia komandoje FK Jūrmala.
• 1977 m. – Emilíana Torrini, Islandijos dainininkė, daugiausia žinoma dėl savo pasaulinio debiutinio albumo Love in the Time of Science.
• 1978 m.:
  • Leonardo Gutiérrez, Argentinos krepšininkas, žaidžiantis sunkiojo krašto pozicijoje. Rungtyniauja Argentinos Asociación Deportiva Atenas de Córdoba klube ir Argentinos rinktinėje.
  • Lionelis Skaloni, Argentinos futbolininkas. Žaidžia Italijos SS Lazio klube.
• 1981 m.:
  • Marius Constantin Niculae, futbolininkas, Rumunijos rinktinės ir Dinamo Bucharest klubo puolėjas.
  • Taavi Rahn, estų futbolininkas, žaidžiantis Azerbaidžano Neftçi PFK klube.
• 1987 m. – Viktor Pfeifer, Austrijos dailiojo čiuožimo sportininkas. Penkių aukso ir dviejų sidabro nacionalinių medalių savininkas. 2006 m. ir 2010 m. atstovavo Austriją žiemos olimpinėse žaidynėse.

• 1975 – Tonny Kakko, suomių power metal grupės Sonata Arctica lyderis, vokalistas bei dainų autorius.

• 1703 m. – Šarlis Pero, prancūzų rašytojas-pasakininkas, poetas ir kritikas. Prancūzijos akademijos narys nuo 1671 m. Pagal išsilavinimą juristas (g. 1628 m.).
• 1830 m. – Jean Baptiste Joseph Fourier, prancūzų matematikas bei fizikas, labiausiai žinomas už Furjė eilučių tyrimus ir pritaikymą. Taip pat jo vardu yra pavadintos Furjė transformacijos (g. 1768 m.).
• 1942 m. – Bronisław Malinowski, lenkų kilmės anglų antropologas. Anglų antropologinės mokyklos pradininkas. Laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus antropologų (g. 1884 m.).
• 1947 m. – Frederick Gowland Hopkins, 1929 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (g. 1861 m.).
• 1963 m. – Olegas Vladimirovičius Penkovskis, TSRS žvalgybininkas, GRU karininkas, dvigubas agentas, bendradarbiavęs su JAV slaptosiomis tarnybomis (g. 1919 m.).
• 1979 m. – Asa Filipas Randolfas, žinomas dvidešimtojo amžiaus afroamerikeičų pilietinių teisų judėjimo lyderis bei Žygio į Vašingtoną judėjimo ir Miegamųjų vagonų patarnautojų brolijos, tapusios afroamerikiečių darbo organizavimo simboliu, iniciatorius (g. 1889 m.).
• 1984 m. – Endis Kaufmanas, amerikiečių komikas ir kompozitorius. Vienas garsiausių antihumoristų, nemėgdavo, kai jį vadindavo komediantu. Jo žodžiais, „aš gyvenime nesu nė karto pajuokavęs“ (g. 1949 m.).
• 2019 m.:
  • Robert Hawke, teisininkas ir ekonomistas, Australijos profsąjungų ir politinis veikėjas (g. 1929 m.).
  • Ieoh Ming Pei, Prickerio premija nominuotas amerikiečių architektas, žinomas kaip paskutinis aukštojo modernizmo architektūros meistras (g. 1917 m.).