Gegužės 12

Gegužės 12 yra 132-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 133-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 233 dienos.

• Tarptautinė slaugytojų diena.

Achilas – Nerėjas – Vaidutis – Vilgailė – Nerėjas – Nerys – Nerijus

• 1388 – įkurta Vilniaus vyskupijos kapitula;
• 1920 – Kaune sudužus naikintuvui Halberstadt CL.IV (Nr. 6589), žuvo karo lakūnas Vytautas Rauba;^[1]
• 1922 – pasirašyta deklaracija dėl mažumų apsaugos Lietuvoje;
• 1923 – vyko rinkimai į Antrąjį Seimą;
• 1938 – „Valstybės žiniose” paskelbta ir įsigaliojo paskutinė tarpukario Lietuvos Konstitucija, kurią pasirašė prezidentas Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Vladas Mironas;
• 1990 – pasirašyta deklaracija „Dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos santarvės ir bendradarbiavimo“;
• 2001 – grupė „Skamp“ laimėjo 13-ąją vietą Eurovizijos dainų konkurse Kopenhagoje;
• 2003 – Tomui Venclovai už knygą „Vilnius“ įteikta Šv. Kristoforo statulėlė.

• 1559 m. – Stanislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1599 m.).
• 1670 m. – Augustas II, Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (m. 1733 m.).
• 1881 m. – Vytautas Didžiulis, mokytojas, Lietuvos revoliucinio judėjimo dalyvis ir politinis veikėjas (m. 1956 m.).
• 1903 m.:
  • Dzidas Budrys, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos daktaras (m. 1971 m.).
  • Petras Babickas, Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, fotografas (m. 1991 m.).
• 1906 m. – Mikalojus Lukinas, Lietuvos miškininkas, biomedicinos mokslų daktaras. Lietuvos ąžuolynų puoselėtojas (m. 1987 m.).
• 1909 m. – Alfonsas Dargis, Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas, poetas (m. 1996 m.).
• 1910 m. – Genrikas Zimanas, sovietinis funkcionierius (m. 1985 m.).
• 1914 m. – Vincas Bazilevičius, Lietuvos mokytojas, vertėjas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1999 m.).
• 1919 m. – Augustinas Savickas, lietuvių dailininkas.
• 1927 m.:
  • Vytautas Vaclovas Dumšaitis, lietuvių aktorius.
  • Vytautas Čeprackas, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (m. 1980 m.).
• 1928 m. – Algimantas Lopas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1930 m. – Vytautas Kaziulionis, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis (m. 2023 m.).
• 1933 m. – Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Lietuvos skulptorius (m. 2020 m.).
• 1934 m.:
  • Virgilijus Juodakis, Lietuvos žurnalistas, fotografas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Stanislovas Stankevičius, Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, pirmasis Alytaus rajono Garbės pilietis (m. 2023 m.).
• 1935 m. – Elena Skaudvilaitė, lietuvių poetė (m. 2023 m.).
• 1937 m. – Hamletas Vladislavas Markšaitis, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1940 m. – Aloyzas Gudavičius, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1941 m. – Jonas Žėkas, Lietuvos ir Radviliškio rajono ūkio bei politinis veikėjas.
• 1944 m.:
  • Antanas Bogužas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Edmundas Kazimieras Zavadskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pirmasis prorektorius, VGTU senato narys, profesorius ir Statybos technologijos ir vadybos katedros vedėjas.
  • Mindaugas Končius, inžinierius, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Kazimiera Ruplienė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1948 m. – Rimantas Antanas Mikalkėnas, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m.:
  • Alvydas Sadeckas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys, Lietuvos policijos komisaras.
  • Antanas Ruginis, Lietuvos ir Druskininkų bei Lazdijų rajono sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Pranas Bučinskas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas.
  • Vincė Vaidevutė Margevičienė, biologė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m. – Algimantas Dabulskis, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Leonas Mišeikis, pedagogas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m.:
  • Algirdas Murauskas, Lietuvos ir Marijampolės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Bronė Draginienė, trenerė metodininkė, Lietuvos ir Druskininkų sporto, politinė bei visuomenės veikėja.
  • Dalia Pilipavičienė-Greičiunaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Virgaudas Juocevičius, lietuvių inžinierius, vadybininkas, verslininkas.
• 1958 m. – Vidas Židonis, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Violeta Motulaitė, lietuvių diplomatė, Lietuvos ambasadorė Moldovoje. Turi Nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą.
  • Virginijus Liubšys, Lietuvos futbolo vartininkas ir treneris.
• 1960 m. – Aivaras Kareiva, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, docentas, profesorius.
• 1967 m. – Nerijus Numa, Lietuvos verslininkas, investuotojas, „VP grupės“ įkūrėjas, vienas turtingiausių lietuvių, kurio bendra turto vertė siekia apie 1,53 milijardo eurų.
• 1968 m. – Audronė Šapaitė, Lietuvos archeologė, muziejininkė.
• 1969 m. – Vytautas Narušis, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Aurelijus Skarbalius, profesionalus Lietuvos futbolininkas. Savo karjerą pradėjo žaisdamas krašto saugu, tačiau vėliau dažniausiai žaisdavo kairėje arba dešinėje gynybos pusėje. Skarbalius buvo daugiausiai rungtynių sužaidęs žaidėjas Lietuvos nacionalinėje komandoje (vėliau jį aplenkė Andrius Skerla). 2005 metų pabaigoje, po 14 metų žaidimo rinktinėje paskelbė apie pasitraukimą iš jos. Buvo Lietuvos rinktinės kapitonas.
• 1974 m. – Evaldas Vaineikis, Teisininkas, vadybininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1975 m. – Edgaras Jankauskas, geriausias visų laikų Lietuvos futbolininkas, Lietuvos rinktinės puolėjas, keletą kartų pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku (pirmą kartą 1997 metais).
• 1980 m. – Iveta Ciparytė, Lietuvos dailininkė scenografė.
• 1980 m. – Andrius Bečys, Lietuvos visuomenės veikėjas, Kultūros centro „In Actio“ prezidentas, ^[2].
• 1981 m. – Asmik Grigorian, Lietuvos dainininkė (sopranas).^[3].

• 1866 – Dionizas Rudzinskas, agronomas selekcininkas.

• 1920 m. – aviakatastrofoje žuvo Vytautas Rauba, karo lakūnas, leitenantas savanoris (g. 1899 m.).
• 1933 m. – Julijonas Šalkauskis, gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1849 m.).
• 1937 m. – Povilas Gronskis, Lietuvos teisininkas, istorikas (g. 1883 m.).
• 1938 m. – Petras Leonas, vienas pirmųjų Lietuvos teisininkų, (teisės) sociologų, įvertintas mokslų daktaro honoris causa laipsniu; advokatas, teisės profesorius, visuomenės ir politinis veikėjas, Valstybės dūmos narys, laisvamanis. Onos Leonaitės-Kairienės tėvas (g. 1864 m.).
• 1952 m. – Augustas Baldžius, Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjas (g. 1883 m.).
• 1959 m.:
  • Kazimieras Žalnieraitis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1894 m.).
  • Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė, gydytoja stomatologė, visuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos veikėja (g. 1877 m.).
• 1960 m. – Vladas Pryšmantas, teisininkas, istorikas, paveldosaugininkas, muziejininkas (g. 1895 m.).
• 1969 m. – Jadvyga Nalivaikienė, Lietuvos tautodailininkė tapytoja (g. 1897 m.).
• 1980 m. – Aleksandras Kernagis, lietuvių aktorius, teatro režisierius, dramaturgas (g. 1911 m.).
• 1983 m.:
  • Gražina Navasaitienė-Didžiokaitė, choro dirigentė ir pedagogė (g. 1943 m.).
  • Lionginas Garla, Lietuvos skulptorius, meno veikėjas (g. 1948 m.).
  • Vytautas Juzikėnas, Lietuvos skulptorius (g. 1945 m.).
• 1994 m. – Ričardas Pakalniškis, lietuvių literatūrologas (g. 1935 m.).
• 1996 m. – Mečislovas Valius, Lietuvos mokslininkas, zoologas. Buvo Lietuvos ornitologų, Lietuvos gamtos apsaugos, Lietuvos hirobiologų draugijų narys, Maskvos gamtos tyrinėtojų draugijos narys (g. 1916 m.).
• 1998 m. – Aleksandras Marčiulionis, Lietuvos skulptorius (g. 1911 m.).
• 2007 m. – Vladimiras Zubovas, Lietuvos architektas, architektūros istorikas (g. 1909 m.).
• 2008 m. – Pranas Piaulokas, Lietuvos kino ir Šiaulių dramos teatro aktorius, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. 1945 m.).

• 1551 – Amerikos žemyne įkurtas pirmasis universitetas;
• 1888 – Jungtinė Karalystė paskelbė Šiaurės Borneo ir Brunėjų savo protektoratais;
• 1926 – norvegas Roaldas Amundsenas, italas Umbertas Nobilė ir amerikietis Linkolnas Elsvortas pasiekė Šiaurės ašigalį dirižabliu;
• 1926 – Juzefas Pilsudskis surengė sėkmingą karinį maištą prieš Lenkijos Vyriausybę;
• 1937 – Jurgis VI karūnuotas Anglijos karaliumi;
• 1941 – Konrad Zuse Berlyne pristatė Z3 – pirmąjį programuojamą kompiuterį;
• 1949 – SSRS oficialiai nutraukė Vakarų Berlyno blokadą;
• 1997 – Borisas Jelcinas ir čečėnų lyderis Aslanas Maschadovas pasirašė taikos sutartį, kuria pasižadėjo baigti 400 metų nesiliaujantį konfliktą Šiaurės Kaukaze;
• 2008 – Kinijoje įvyko Sičuano žemės drebėjimas, nusinešęs 87 587 žmonių gyvybes.

• 1258 m. – Sančas IV, Kastilijos karalius, valdė nuo 1284 m. balandžio 4 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1284 m. balandžio 4 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1284 m. balandžio 4 d. iki mirties (m. 1295 m.).
• 1496 m. – Gustavas I Vaza, 1523–1560 m. Švedijos karalius (m. 1560 m.).
• 1839 m. – Reinis Kaudzytė, latvių rašytojas, slapyvardis Kalninieks. Matyso Kaudzytės brolis (m. 1920 m.).
• 1842 m. – Žiulis Emilis Frederikas Masnė, prancūzų kompozitorius, pedagogas, vienas žymiausių prancūzų lyrinės operos kūrėjų (m. 1912 m.).
• 1843 m. – Thomas W. Rhys Davids, britų budologas, archeologas ir Pali kalbos tyrimų Vakaruose pradininkas (m. 1922 m.).
• 1889 m. – Otto Frank, Anne Frank tėvas (m. 1980 m.).
• 1895 m. – William Francis Giauque, JAV chemikas, 1949 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1982 m.).
• 1904 m. – Vilis Lācis, latvių rašytojas, realizmo atstovas, taip pat sovietų politikas (m. 1966 m.).
• 1909 m. – Jurijus Dombrovskis, rusų rašytojas, literatūros kritikas, disidentas (m. 1978 m.).
• 1910 m. – Dorothy Mary Crowfoot-Hodgkin, 1964 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1994 m.).
• 1921 m. – Jozefas Boisas, vokiečių skulptorius, iliustratorius, meno žinovas ir pedagogas. Studijavo Diuseldorfo akademijoje. Kūriniams naudojo savita techniką ir priemones. Konceptualistas (m. 1986 m.).
• 1936 m. – Frankas Stela, JAV dailininkas-minimalistas (m. 2024 m.).
• 1938 m. – Andrejus Amalrikas, rusų rašytojas ir disidentas (m. 1980 m.).
• 1968 m. – Tonis Hokas, profesionalus riedlentininkas, populiarus savo tėvynėje – JAV – ir už jos ribų.
• 1977 m. – Gremas Dotas, profesionalus škotų angliškojo biliardo žaidėjas.
• 1983 m. – Dounalas Glysonas, airių aktorius, režisierius ir scenaristas.

• 1820 m. – Florens Naitingeil (Florence Nightingale), anglė slaugė, šiuolaikinės slaugių profesijos pradininkė;
• 1918 m. – Džulijus Rozenbergas (Julius Rosenberg), su žmona Etele tapę pirmaisiais JAV piliečiais, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė už šnipinėjimą.

• 1012 m. – Sergijus IV, popiežius nuo 1009 m. liepos 31 d. iki mirties.
• 1884 m. – Bedřich Smetana, čekų kompozitorius, geriausiai žinomas kaip simfoninės poemos Vltava, antros ciklo Má vlast dalies, kūrėjas (g. 1824 m.).
• 1935 m. – Juozas Pilsudskis, Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 m. diktatorius (g. 1867 m.).
• 1970 m. – Neli Zaks, vokečių poetė, Nobelio literatūros premijos laureatė 1966 m. (g. 1891 m.).
• 1987 m. – James Jesus Angleton, amerikiečių žvalgybininkas bei kontražvalgybininkas (g. 1917 m.).
• 1990 m. – Andrejus Kirilenka, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1906 m.).
• 1992 m. – Vanda Rutkevič, alpinistė, pirmoji moteris, sėkmingai įkopusi į K2 (g. 1943 m.).
• 2000 m. – Adam Kyler Petty, amerikiečių lenktynininkas^[5] (g. 1980 m.).
• 2001 m. – Aleksejus Tupolevas, rusų aviacijos konstruktorius (g. 1925 m.).
• 2002 m. – Joseph Bonanno, siciliečių kilmės JAV mafijos narys, vadovavęs Bonanno mafijos šeimai (g. 1905 m.).

• 2001 – Aleksejus Tupolevas (Алексей Туполев), rusų aviacijos konstruktorius (m. 1926).