Balandžio 25

Balandžio 25 yra 115-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 116-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 250 dienų.

• Katalikų šalys – šv. Morkus;
• Taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų diena;
• Daržų diena.

Arėjus – Morkus – Tolmantas – Žadmantas – Žadmantė

• 1919 – pradėtas leisti dienraštis „Nepriklausomoji Lietuva“. Vienas redaktorių – Juozas Tumas-Vaižgantas;
• 1998 – įvyko steigiamasis Naujosios sąjungos (socialliberalų) suvažiavimas.

• 1873 m. – Jonas Šimkus, Lietuvos valstybės veikėjas, profesorius (m. 1944 m.).
• 1883 m. – Pranas Augustaitis, literatūros tyrinėtojas, filosofijos daktaras (m. 1941 m.).
• 1891 m. – Jurgis Kutra, Lietuvos pedagogas, vertėjas, kultūros veikėjas, evangelikų reformatų kuratorius.^[1] (m. 1943 m.).
• 1899 m. – Antanas Dvarionas, dainininkas (tenoras), vargonininkas, chorvedys (m. 1950 m.).
• 1909 m. – Kazys Matiukas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas (m. 1978 m.).
• 1913 m. – Monika Mironaitė, viena garsiausių lietuvių teatro ir kino aktorių (m. 2000 m.).
• 1918 m. – Eduardas Astramskas, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 2007 m.).
• 1921 m. – Liudas Dambrauskas, žymus rezistentas, politinis kalinys, rašytojas ir publicistas, technikos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1930 m. – Marija Rasteikaitė, Lietuvos aktorė (m. 1988 m.).
• 1937 m.:
  • Adolfas Strakšys, Lietuvos žurnalistas, publicistas, poetas satyrikas (m. 2022 m.).
  • Algis Uzdila, mokytojas ir poetas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1938 m. – Alfonsas Stanevičius, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m.:
  • Gražina Mareckaitė, Lietuvos teatrologė, dramaturgė (m. 2022 m.).
  • Mykolas Dobkevičius, Lietuvos geologas, hidrogeologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1940 m. – Algirdas Gluodas, Lietuvos, Jurbarko rajono ir Šiaulių ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2020 m.).
• 1941 m.:
  • Juozas Iešmantavičius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Jacinkevičius, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 1990 m.).
• 1942 m. – Vilius Grabauskas, Lietuvos gydytojas kardiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1943 m.:
  • Arvydas Gaičiūnas, cirko artistas, režisierius, sportininkas – akrobatikos sporto meistras.
  • Irena Marija Balčiūnienė, Lietuvos vertėja.
• 1944 m. – Petras Cidzikas, Lietuvos visuomenės veikėjas, rezistentas, disidentas. Pirmojo laipsnio valstybės pensininkas, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvis, laisvės kovų dalyvis ^[2].
• 1945 m. – Jonas Juozapaitis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Algimantas Fedaravičius, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1947 m. – Albina Bataitienė, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinė veikėja.
• 1956 m.:
  • Giedrė Kvieskienė, Lietuvos pedagogė, socialinių mokslų daktarė.
  • Gintė Bernadeta Damušytė-Damušis, Lietuvos visuomenės veikėja, diplomatė, ambasadorė ypatingiems pavedimams.
• 1958 m. – Raimundas Kelevišius, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Danguolė Brogienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1960 m. – Remigijus Aleksandras Viniarskas, energetikas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Danutė Lotiukienė, Lietuvos pedagogė, Šiaulių raj. visuomenės veikėja.
• 1962 m. – Audrius Jurgelevičius, Lietuvos ir Elektrėnų profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Audrius Matonis, žurnalistas, 2000–2008 m. naujienų agentūros BNS Politikos skyriaus vyriausiasis redaktorius, politikos apžvalgininkas. Nuo 2008 m. balandžio – Lietuvos televizijos naujienų tarnybos vadovas.
• 1966 m. – Almantas Jakimavičius, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Rolandas Bražinskas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1974 m. – Gabrielė Odinis, lietuvių kilmės aktorė Vokietijoje.

• 1794 m. – Simonas Martynas Kosakovskis, Kosakovskių palikuonis, paskutinis Lietuvos didysis etmonas, konfederatas (g. 1741 m.).
• 1845 m. – Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1786 m.).
• 1939 m. – Juozas Blažys, Lietuvos gydytojas psichiatras, neuropatologas (g. 1890 m.).
• 1975 m. – Juozas Petrulis, Lietuvos kultūros istorikas, kraštotyrininkas, muziejininkas, restauratorius (g. 1904 m.).
• 1986 m. – Vincas Babilius, lietuvių inžinierius, liejininkystės specialistas, technikos mokslų kandidatas (g. 1903 m.).
• 1991 m. – Ričardas Darškus, Lietuvos keliautojas, sporto organizatorius, inžinierius hidrotechnikas, fotografas (g. 1927 m.).
• 1999 m. – Liucija Rutkauskaitė, aktorė (g. 1907 m.).
• 2001 m. – Antanas Bunga, lietuvių kunigas, prelatas, lietuvių katalikų sielovados Vokietijoje vadovas (g. 1919 m.).
• 2003 m. – Jonas Viktoras Kalvanas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas (g. 1948 m.).
• 2020 m. – Vytautas Barkauskas, Lietuvos kompozitorius (g. 1931 m.).
• 2022 m.:
  • Hanes Adomaitis, lietuvių kilmės Vokietijos politologas ir rašytojas (g. 1942 m.).^[3]
  • Regina Narušienė, buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, JAV lietuvių veikėja, advokatė (g. 1936 m.).^[4]

• 1719 – išleista Danieliaus Defoe knyga „Robinzonas Kruzas“;
• 1792 – įvykdyta pirmoji mirties bausmė, naudojant giljotiną;
• 1898 – JAV paskelbia karą Ispanijai, pradėdami Amerikos-Ispanijos karą.
• 1953 − Dž. Vatsonas ir F. Krikas žurnale „Nature“ paskelbė apie jų atrastą DNR struktūrą.
• 1859 − pradėti Sueco kanalo kasimo darbai.

• 1214 m. – Liudvikas IX Šventasis, Prancūzijos karalius, nuo 1226 m. (valdyti pradėjo 1236 m.) (m. 1270 m.).
• 1228 m. – Konradas IV, 1237–1254 m. Vokietijos karalius (m. 1254 m.).
• 1599 m. – Oliveris Kromvelis, britų politikas ir Anglijos vadovas (kartais laikomas diktatoriumi) (m. 1658 m.).
• 1874 m. – Džuljelmas Markonis, italų fizikas, labiausiai žinomas kaip radijo išradėjas. 1909 m. gavo Nobelio fizikos premiją (m. 1937 m.).
• 1895 m. – Sir Stanley Ford Rous, anglų futbolo teisėjas, bei administratorius (m. 1986 m.).
• 1900 m. – Volfgangas Ernstas Paulis, austrų fizikas teoretikas, geriausiai žinomas už darbus apie sukinio teoriją ir draudimo principą, kuris palaiko medžiagos struktūrą (m. 1958 m.).
• 1903 m. – Andrejus Nikolajevičius Kolmogorovas, rusų matematikas^[5] (m. 1987 m.).
• 1909 m. – Markus Ludwig Martin, vokiečių teisininkas, Vokietijos federalinis generalinis prokuroras (m. 2010 m.).
• 1917 m. – Ella Jane Fitzgerald, viena įtakingiausių XX a. džiazo muzikos vokalisčių (m. 1996 m.).
• 1923 m. – Albertas Kingas, JAV bliuzo gitaristas ir dainininkas (m. 1992 m.).
• 1927 m. – Albert Uderzo, prancūzų komiksų dailininkas žinomas dėl savo sukurtų Asterikso serijų (m. 2020 m.).
• 1938 m. – James Harris Simons, JAV kriptoanalitikas, fizikas, mokslininkas, investuotojas, fondų valdytojas, multimilijonierius ir filantropas (m. 2024 m.).
• 1940 m. – Alfredas Džeimsas Pačino, amerikiečių aktorius, išgarsėjęs vaidmeniu F. F. Kopolos Krikštatėvyje ir jo tęsiniuose. Jame atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų – buvo Korleonų šeimos donas.
• 1946 m.:
  • Talia Shire, tikras vardas Talia Rose Coppola, amerikiečių aktorė. Suvaidino populiariaus filmo „Rocky“ I–V dalyse Rocky (aktorius Sylvester Stallone) žmoną Adrianą.
  • Vladimiras Žirinovskis, Rusijos politikas, nacionalistas, populistas ir Rusijos liberaldemokratų partijos įkūrėjas bei lyderis, Dūmos narys (m. 2022 m.).
• 1951 m. – Hermanis Margeris Majevskis, latvių poetas, vertėjas, eseistas (m. 2001 m.).
• 1952 m. – Vladislavas Aleksandrovičius Tretiakas, Rusijos ledo ritulininkas, žaidęs vartininko pozicijoje. 15 metų pradėjo treniruotis su CSKA klubu, o 17 m. pakviestas į pagrindinę komandą.
• 1963 m. – David William Moyes, futbolininkas. Nuo 2002 m. treniruoja Everton FC.
• 1970 m. – Jason Michael Lee, amerikiečių aktorius, buvęs profesionalus riedlentininkas.
• 1976 m.:
  • Gilberto da Silva Melo, futbolininkas, Brazilijos rinktinės ir Cruzeiro klubo gynėjas.
  • Timothy „Tim“ Duncan, JAV krepšininkas, rungtyniaujantis NBA komandoje San Antonio „Spurs“.
• 1981 m. – Felipė Masa, brazilų Formulės 1 lenktynininkas lenktyniaujantis Ferrari komandoje.
• 1983 m. – Olegas Anatolijevičius Gusevas, Ukrainos futbolininkas, Kijevo „Dinamo“ klubo ir nacionalinės rinktinės saugas.
• 1984 m. – Andrew Hinds, Barbadoso lengvaatletis, kuris specializuojasi 100 m ir 200 m sprinto bėgime. Šalies olimpinės rinktinės narys.
• 1988 m. – Mamadou Bah, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir RC Strasbourg klubo saugas.

• 480 m. – Julijus Neposas, Vakarų Romos imperijos imperatorius (474 m. – 475 m.) (g. 430 m.).
• 1077 m. – Geza I, 1074–1077 m. Vengrijos karalius (g. 1044 m.).
• 1295 m. – Sančas IV, Kastilijos karalius, valdė nuo 1284 m. balandžio 4 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1284 m. balandžio 4 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1284 m. balandžio 4 d. iki mirties (g. 1258 m.).
• 1595 m. – Torkvatas Tasas, italų poetas (g. 1544 m.).
• 1744 m. – Andersas Celsijus, švedų astronomas (g. 1701 m.).
• 1843 m. – Eduard August Feuerbach, vokiečių teisininkas, privatinės teisės tyrinėtojas, teisės istorikas, germanų teisės žinovas (g. 1803 m.).
• 1940 m. – Vilhelmas Derpfeldas, vokiečių archeologas (g. 1853 m.).
• 1960 m. – Amanula, Afganistano emyras ir pirmasis karalius (g. 1892 m.).^[6]
• 1957 m. – Abdula bin Jasimas al Tanis, Šeichas, Kataro valdovas arba hakimas nuo 1913 m. iki 1949 m., pakeitęs savo tėvą, šeichą Jasimą bin Muhamadą al Tanį (g. 1880 m.).
• 1978 m. – Zenta Maurinia, latvių rašytoja, eseistė (g. 1897 m.).

• 2007 – Barbara Blida, Lenkijos politikė ir verslininkė.