|
Amanula
Amanula (pušt. امان الله خان; 1892 m. birželio 1 d. – 1960 m. balandžio 25 d.) – XX a. Afganistano emyras ir karalius, valdęs 1919−1929 m. BiografijaAmanula buvo trečiasis Afganistano emyro Habibulos sūnus. Jis gimė 1892 m. birželio 1 d. Valdant tėvui Amanula sumaniai politikavo, nukonkuravo brolius. Jam buvo patikėtas Kabulo valdytojo postas, jis valdė šalies iždą ir ginklų arsenalą. Tuo metu Afganistane didžiausią įtaką turėjo Didžioji Britanija, kuriai anksčiau emyras Abdur Rahmanas buvo perdavęs teises reguliuoti šalies užsienio politiką mainais į apsaugą nuo Rusijos imperijos kišimosi ir britų išmokas bei paramą. Po Pirmojo pasaulinio karo Rusijos imperija žlugo, o D. Britanija buvo nusilpusi. 1919 m. vasarį pasikėsinimo metu buvo nužudytas emyras Habibula. Tapęs emyru Amanula pasinaudojo politinėmis aplinkybėmis ir inauguracinėje kalboje paskelbė visišką Afganistano nepriklausomybę nuo D. Britanijos. Britams su tuo nesutikus, jis nurodė pradėti karinius veiksmus prieš britus už Diurando linijos. 1919 m. gegužės 3 d. kilo Trečiasis anglų-afganų karas. Tačiau prastai apmokyta ir apginkluota afganų kariuomenė keliolikoje susirėmimų bemaž nieko nepasiekė. Kita vertus, D. Britanijos Indijos pajėgos buvo silpnos ir po derybų 1919 m. rugpjūtį D. Britanija atsisakė savo kontrolės Afganistane, pripažino nepriklausomybę. Amanula užmezgė diplomatinius ryšius su Sovietų Rusija ir kai kuriomis kitomis šalimis. Jis gaudavo paramos iš SSRS, bet nedaug. Vidaus politikoje Amanula siekė reformuoti ir modernizuoti Afganistano visuomenę. Po sutarties su D. Britanija jis buvo tapęs nacionaliniu didvyriu. Amanula įvedė daugelį socialinių reformų. Moterims Kabule buvo leista nedėvėti šydų, valdininkai raginami vilkėti europietiškus kostiumus. Buvo pradėta įgyvendinti nauja, pasaulietinė švietimo sistema su Europos kalbų mokymu, pradėti mokyti klajokliai. Panaikintas priverstinis darbas ir vergovė. 1921 m. Amanula įsteigė karines oro pajėgas, siuntė kariškius tobulintis į Europą. 1923 m. buvo patvirtinta pirmoji Afganistano konstitucija, praplėtusi moterų teises ir įtvirtinusi nacionalinę teisėtvarkos sistemą. Pasistatė naują savo rūmų ir vyriausybės pastatų kompleksą Darul Amaną, kurį planavo tapsiant nauja sostine. Reakcingai ir konservatyviai nusiteikusiems afganams šios reformos nepatiko. Be to, pats Amanula buvo impulsyvus, netaktiškas, apsisupo nevykusiais patarėjais. 1924 m. kilo maištai prieš jo reformas. Juos numalšinus 1926 m. Amanula pasiskelbė Afganistano karaliumi. Tikėdamas padėties tvirtumu 1927 m. gruodį jis išvyko į Europą. Jam grįžus kilo keliolikos genčių sukilimai. Tadžikų plėšikautojų vadas Bačė Sakau užėmė Kabulą ir pats pasiskelbė valdovu. Grimztant šaliai į suirutę Amanula 1929 m. sausį atsisakė sosto ir tų metų gegužę galutinai paliko Afganistaną per Britų Indiją išvykdamas į Europą. Jis gyveno Italijoje, Šveicarijoje. Amanula mirė 1960 m. balandžio 25 d. Ciuriche, buvo palaidotas šalia tėvo Habibulos Džalalabade. Šaltiniai
|
||||||||||||||||
