Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Veisiejų regioninis parkas

Veisiejų regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Veisiejo ežeras
Vieta: Lazdijų rajono savivaldybė, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Veisiejų regioninis parkas vietą.
Veisiejų regioninis parkas
Koordinatės: 54°03′0″ š. pl. 23°41′0″ r. ilg. / 54.05000°š. pl. 23.68333°r. ilg. / 54.05000; 23.68333
Plotas: 122 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Veisiejų regioninis parkas – regioninis parkas pietvakarių Lietuvoje. Plotas 12200 ha, miškai užima 51 proc. teritorijos.[1] Parko direkcija Veisiejuose. Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Veisiejų ežeryno miškingą kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.[2]

Gamtos vertybės

Vos ne visą parko teritoriją užima Šlavantų-Veisiejų-Kapčiamiesčio ežerynas. Didžiausi ežerai – Ančia, Snaigynas, Šlavantas, Verniejis. Dauguma ežerų pratakūs, turintys sudėtingą kranto liniją, raižytą dugną, vingiuoti kaip upės. Unikalus gamtos kampelis yra tarp Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų. Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės nedideliame plote niekur kitur Lietuvoje nėra. Natūralūs upeliai – svarbios ūdrų gyvenamosios ir migracijų vietos.

Spygliuočiai ir mišrūs miškai užima apie pusę parko teritorijos, kuri išraižyta ežerų guolių ir daugybės upelių slėnių. Parke yra ypač vertingos kalkingos žemapelkės. Miškai užima 51,64 % parko teritorijos. Vyrauja pušynai, dar auga paprastieji skroblai, mažalapės liepos, ąžuolai. Iš retų ir saugomų augalų rūšių auga miltinės meškauogės, šakotieji šiaudeniai, didžiosios kelerijos, baltažiedžiai vaireniai, lanksčiosios šluotsmilgės, žalsvieji naktinžiedžiai, dėmėtosios bei raudonosios gegūnės.[3]

Kultūros paveldas

Veisiejų bažnyčia

Parko teritorijoje yra trys piliakalniai: mišku apaugęs Mėčiūnų piliakalnis, lengviausiai pasiekiamas Ančios ežeru; Šlavantų piliakalnis, su jo šlaituose augančių skroblynu bei labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete; Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas – vietinių žmonių vadinamas „Okopka“. Veisiejai – tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Čia galima aplankyti Veisiejų bažnyčią, paminklus kompozitoriui Juozui Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhofui. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII a.

Laisvalaikis ir pramogos

Tarpusavyje protakomis susijungiantys Veisiejų ežerai tinkami vandens kelionėms baidarėmis ir valtimis (galima keliauti 30 km maršrutu devyniais ežerais, pradedant Snaigynu ir baigiant Ančios ežeru; ilgesnių žygių mėgėjai gali tęsti kelionę Baltąja Ančia ir Nemunu iki Druskininkų, įveikdami 109 km atstumą). Tarp sausumos lankytinų objektų yra Vainežerio dvaro parkas, gynybiniais įtvirtinimai.

Yra buriavimui tinkamų ežerų. Žirgus pasijodinėti nuomoja žemės ūkio mokykla.

Parke švenčiamos Jurginės, Joninės.

Šaltiniai

  1. Veisiejų regioninis parkas Archyvuota kopija 2018-11-20 iš Wayback Machine projekto.
  2. „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
  3. Veisiejų regioninis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015

Nuorodos

Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9