Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Aukštadvario regioninis parkas

Aukštadvario regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Spindžiaus ežeras
Spindžiaus ežeras
Vieta: Trakų rajonas, Prienų rajonas, Kaišiadorių rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Aukštadvario regioninis parkas vietą.
Aukštadvario regioninis parkas
Koordinatės: 54°33′0″ š. pl. 24°35′0″ r. ilg. / 54.55000°š. pl. 24.58333°r. ilg. / 54.55000; 24.58333
Plotas: 153,5 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Aukštadvario regioninis parkas – regioninis parkas pietryčių Lietuvoje, į vakarus nuo Vilniaus. Įsikūręs Trakų rajone, keli procentai teritorijos priklauso Prienų rajonui ir Kaišiadorių rajonui. Parko direkcija įsikūrusi Aukštadvaryje, parko plotas 153,50 km². Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį, jo ekosistemas, kultūros paveldo vertybes.[1]

Herbas

Parko herbas

Aukštadvario regioninio parko herbas simbolizuoja:

  • Dzūkų architektūros ir etnokultūros elementus, sodybų lėkio tradicinius puošybos elementus.
  • Vidurinė linija skiria kultūrą nuo gamtos. Simbolizuoja, kad parkas yra kalvingoje gamtoje, vandens telkinių apsuptyje.
  • Du upėtakiai - simbolizuojantys anksčiau buvusius Aukštadvario dvaro upėtakių tvenkinius, kurie yra dabar apleisti.[2] Atkartoja Aukštadvario miestelio herbo elementus.
Parko direkcija

Gamtos vertybės

Parke yra vaizdingos Dzūkų aukštumos aukščiausios kalvos su tarp jų plytinčiais 77 ežerais, iš kurių didžiausias – Vilkokšnis. Įspūdingi vaizdai atsiveria nuo Aukštadvario piliakalnio ir Kartuvių kalno, taip pat nuo daugelio kraštovaizdyje esančių kalvų. Vyrauja spygliuočių miškai. Yra šimtametis Skrebės ąžuolynas, liepynų, skroblynų. Mergiškių gamtos rezervate išlikę reliktinių plačialapių miškų. Savitas Verknės slėnis su šaltiniuotomis ir kalkingomis žemapelkėmis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Retieji augalai susitelkę Skrebės, Spindžiaus, Mergiškių miškuose.

Pakeliui nuo Aukštadvario link Beižionių yra legendinė Velnio duobė. Netoliese tyvuliuoja termokarstiniai Škilietų ežerėliai. Parke, prie upėtakių ūkio tvenkinių, auga 1,3 m skersmens Adomo Mickevičiaus ąžuolas. Išlikę pasakojimų, kad poetas mėgdavęs sėdėti po šiuo medžiu, viešėdamas Aukštadvaryje pas savo draugus.

Velnio duobė

Aukštadvario regioniniame parke yra šie draustiniai:

Taip pat yra Mergiškių gamtinis rezervatas.

Kultūros paveldas

Parke yra 6 piliakalniai:

Taip pat saugoma 14 pilkapynų.

Įdomus Aukštadvario miestelis su Šv. Dominyko vienuolynu, bažnyčia, dvaru ir parku, kuriame yra paminklinis poeto A. Mickevičiaus ąžuolas, pirmieji ir veikiantys iki šiol upėtakių tvenkiniai. Įdomūs Spindžiaus, Amerikos, Mergiškių kaimai.

Laisvalaikis ir pramogos

Strėvos ir Verknės aukštupiuose galima pakeliautir baidarėmis ir išvysti nepakartojamą apylinkių grožį. Žvejybai tinkamiausi Spindžiaus, Drabužio ir Šamuko ežerai, Verknės ir Strėvos upės. Dviratininkams yra pažymėti trys maršrutai: „Žaliasis takas“, „Po Aukštadvario miestelį“, „Pro Velnio duobę“. Galima sustoti prie daugelio ežerų, tinkamų maudytis. Rekomenduojama maudytis prie stovyklaviečių, poilsiaviečių ar kempingų. Yra buriavimui tinkamų ežerų.

Literatūra

  • Aplankykite Aukštadvario regioninį parką. – Kaunas: Lututė, 2006. – 24 p.: iliustr. – ISBN 9955-692-19-7

Šaltiniai

  1. „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
  2. [1], Pajusk Lietuvą: Aukštadvario dvaro upėtakių tvenkiniai.

Nuorodos

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9