|
Puokės alkakalnis
Puokės alkakalnis, dar vadinamas Alkos kalnu – alkakalnis, stūksantis Skuodo rajono savivaldybėje, Puokės kaime (Barstyčių sen.), apie 2,5 km į pietryčius nuo gyvenvietės, 5 km į šiaurės rytus nuo Barstyčių. Ant kalno yra medinė koplyčia, dar kelios medinės koplytėlės, mediniai kryžiai, akmenų tvoros fragmentai. Nuo 1999 m. valstybės saugomas archeologijos paminklas.[1][2] Alkakalnyje pastatyta informacinė lentelė. Visas alkakalnio plotas smarkiai iškasinėtas bulviarūsiais, šlaitai ariami, vakarinėje pusėje kastas žvyras.[3] Buvusi kaimo kapinių teritorija apaugusi liepomis. Ant kalno, aikštelės pakraštyje auga devynkamienė Puokės liepa, paskelbta gamtos paveldo objektu.   AlkakalnisAlkakalnis iš visų pusių toli matomas. Kalva pailgos formos, orientuota vakarų – rytų kryptimi. Jos ilgis 250 m, plotis 80 m. Viršukalnė yra 50 x 40 m dydžio. Šlaitų aukštis siekia 6-8 m nuo šalia besiribojančių laukų. Nuo viso kalvyno apačios pietų pusėje pakyla iki 24 m. Ant kalno auga daugiakamieniai medžiai. Kalną aplinkui juosia markapių laikų akmenų tvora, stovi keli kryžiai, koplytėlės ir koplyčia. Kalno viršuje yra 4-4,5 m skersmens (viršuje) ir 0,8 m (dugne) piltuvėlio formos duobė.[1] IstorijaAlkakalnio viršuje buvo įrengtos kaimo kapinės. Per Kryžiaus dienas žmonės rinkdavosi ant kalno giedoti, buvo laikomos pamaldos. Sovietmečiu kalnas buvo pažymėtas archeologijos paminklo ženklu.[4] PadavimaiKalno teritorijoje esanti piltuvėlio formos duobė seniai minima padavimuose. Pasakojama, kad čia buvusi bažnyčia ir miestas. Dievas už nuodėmes nubaudęs žmones ir žemė prarijo miestą ir bažnyčią. Taip pat sakoma, kad ant kalno senovėje buvo deginamos aukos, Lietuvos valdovų įsakymu buvo užgesinta amžinoji ugnis. Aukos buvo deginamos po senąja liepa. Alkos kalne įrengtos Puokės bajorų kapinės. Kalnas nuo senovės yra žmonių labai gerbiamas, kalne esąs palaidotas vienas paručikas, žuvęs 1831 m. sukilimo metu. Šaltiniai
Nuorodos |
|||||||||||||||||||||||||
