Barstyčiai

Barstyčiai
Barstyčiai
Barstyčiai
56°09′40″š. pl. 21°52′23″r. ilg. / 56.161°š. pl. 21.873°r. ilg. / 56.161; 21.873 (Barstyčiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija	Barstyčių seniūnija
Gyventojų (2021)	424
Vikiteka	Barstyčiai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Barstýčiai Kilmininkas: Barstýčių Naudininkas: Barstýčiams Galininkas: Barstýčius Įnagininkas: Barstýčiais Vietininkas: Barstýčiuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Barszczyce, rus. Ворщицы

Barstyčiai – miestelis Skuodo rajono savivaldybės pietryčiuose, 12 km į vakarus nuo Sedos. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietryčių ir Pietvakarių). Stovi medinė Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (pastatyta 1906 m.), veikia Barstyčių vidurinė mokykla, vaikų globos namai, biblioteka, paštas (LT-98014). Pietvakariuose telkšo Barstyčių ežerėlis. Stūkso Raganos kalnas.

Barstyčiai – asmenvardinis vietovardis, kildinamas iš asmenvardžio Barstýtis (plg. pavardės Barstéika, Barsteikà).^[2] XVIII a. pabaigoje vietovė atiteko bajorams Jagminams, todėl vietovė iki XIX a. pradžios vadinosi Jagminpoliu (dvarininkinis vietovardis).

Kaimo laukuose rastas akmeninis kirvis. Barstyčių įžymybė – didžiausias Lietuvoje Barstyčių akmuo, esantis netoliese – Puokės kaime.^[3]

1558 m. minimas 18 valakų Barstyčių kaimas, XVII a. dokumentuose – Barstyčių dvaras ir kaimas. 1649–1773 m. priklausė Pašiaušės jėzuitų kolegijai, po to bajorams Jagminams. Tverų tijūnas Tadas Jagminas 1788 m. pastatydino bažnyčią, todėl XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kaimas vadinosi Jagminpoliu. 1841 m. buvo 16 kiemų Barstyčių miestelis ir 15 kiemų kaimas. XIX a. pabaigoje Barstyčiai – Telšių apskrities miestelis ir dvaras, buvęs Sedos valsčiuje.^[4][5]

XIX a. 2-ojoje pusėje veikė parapinė, 1908 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1949–1958 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1958 m. Barstyčių vidurinė mokykla.

Nuo 1908 m. parapijos centras. XX a. trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje Barstyčių šaulių būrys pasižymėjo kultūrine veikla. Per nacių okupaciją 1941 m. buvo išžudyta 13 miestelio šeimų. 1941 m. čia ėmė kurtis partizanų būrys. Po Antrojo pasaulinio karo Barstyčių apylinkėse prieš TSRS okupacinį režimą kovojo Alkos rinktinės partizanai. 1947–1950 m. valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įsteigti vaikų globos namai, darželis, 1953 m. – biblioteka, 1956 m. – kultūros namai. 1990 m. spalį atstatytas 1936 m. pastatytas ir 1974 m. nugriautas pavasarininkų paminklas.^[6]

2011 m. birželio 28 d. patvirtintas Barstyčių herbas.

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.	1897 m.sur.	1902 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]	1975 m.[11]
147	398	398	354	329	374	390
1979 m.sur.[12]	1984 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.[17]	-
497	567	646	659	528	424	-
Demografinės raidos histograma

Barstyčiuose gimė:

• Leonardas Kazimieras Andriekus, kunigas, pranciškonas, bažnytinės teisės daktaras.
• Evaldas Razgus, Skuodo rajono politinis veikėjas.
• Antanas Jankauskas, tautodailininkas, liaudies menininkas.
• Saulius Petreikis, multiinstrumentalistas, muzikantas.

• 
  Barstyčiai
• 
  Barstyčių akmuo

• Barstyčiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 386 psl.
• Barstyčių žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
• Trumpai apie Barstyčius Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	SKUODAS – 25 km Kaukolikai – 12 km Vabaliai – 7 km	YLAKIAI – 15 km Puokė – 4 km
			Dagiai – 9 km SEDA – 14 km
	Šliktinė – 10 km Notėnai – 16 km	Gegrėnai – 9 km	Šarnelė – 8 km ŽEMAIČIŲ KALVARIJA – 12 km