Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Tvora

Pinučių tvora aplink kiemą. Kirdeikiai
Metalinė dekoratyvinė tvora su mūriniais bokšteliais

Tvoraužtvara, aplink statinius, jų kompleksus, žemės sklypus ar kitokius plotus.

Tvoros gali būti: medinės, metalinės, vielinės, mūrinės, elektrinės, želdinių gyvatvorės, dekorativinės ir įvairios šių rūšių kombinacijos. Lietuvos kaime buvo žiogrių, pinučių, statinių, karčių (gulstinių ar pusgulsčių), pintinių, tinklinių tvorų.

Miestiečių privatūs sklypai, feodalų ir vienuolynai buvo tveriami mūro tvoromis. Šiuo metu gana populiarios želdinių gyvatvorės. Tvoros ir tvorelės buvo įvairių architektūrinių stilių kulto pastatų interjero dalis, pasižymėjusios specinėmis vyravusio stiliaus dekoro detalėmis.

Tvoros Lietuvoje

Senovėje tvoros visų pirma atliko gynybinę paskirtį, tvirtomis medinių kuorų tvoromis buvo įtvirtinami piliakalniai. Lietuvos kaime iki XX a. tvoros buvo medinės: iš žiogrių (pinučių), statinių ir karčių. Žiogrių tvora būna horizontalaus arba vertikalaus pynimo. Horizontalaus pynimo žiogrių tvoromis tverti daržai, gardai, išganos, o vertikalaus pynimo – sodybos, darželiai, sodai. Statinių arba kaltinės tvoros labiau paplito XX a. Jomis tveriami sodai, kiemai, daržai. Gulstinės karčių tvoros būna dviejų tipų – retos žardinės ir tankios. Žardinėmis tvertos ganyklos, išganos, o tankiosiomis – sodybos, kiemai (gulstinėmis), sodybos, sodai, daržai (pusgulčiomis). Žardinės tvoros buvo plačiai paplitusios visoje Lietuvoje, o pusgulsčių karčių – daugiausia Žemaitijoje. Ten iki XIX a. buvo aptveriami ir atskiri laukai.

Žemaitiška žiogrių tvora (Bilioniai, Šilalės raj.)
Žardinė tvora (Stankai, Vilniaus raj.)

Tvorų paskirtis buvo ne tik apsauginė, bet ir dekoratyvinė. Tvoros nuo gatvės pusės, aplink darželį, aplink švarųjį kiemą paprastai buvo daug gražesnės už ūkinio kiemo, kluonienos tvoras. Pajūrio, pamario žvejų sodybose dažnai tvoros tvertos iš nebenaudojamų, senų tinklų.

Nuo XX a. pr. greta medinių pradėtos tverti ir dolomito, lauko akmenų sudarytos tvoros, vėliau – vielos tinklo, mūrinėmis, skardinėmis tvoromis, gyvatvorėmis. Ganykloms, saugomiems plotams aptverti naudojama spygliuota viela.

Viduramžių Lietuvos miestuose tvertos medinės, akmeninės, plytų mūro tvoros. Ilgainiui dalis tvorų virto sienomis. Tvorų mados kito priklausomai nuo vyraujančio architektūros stiliaus: baroko, klasicizmo laikotarpiu – mūrinės tvoros su arkinėmis galerijomis, baliustradomis, kitais puošybos elementais, istorizmo laikotarpiu – lenkto plieno strypų, su štampuotos skardos, ketinėmis detalėmis[1].

Literatūra

  • „Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija“ 11 tomas (1983)
  1. Tvora. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988., 363 psl.


Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9