Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

 

Rokas

Rokas
Stilistinė kilmėRokenrolas, bliuzas, country muzika, R&B
Kultūrinė kilmėXX a. 5-o dešimtmečio pabaiga, JAV
Tipiški instrumentaiVokalas, elektrinė gitara, bosinė gitara, akustinė gitara, būgnai, sintezatorius, klavišiniai
Vyraujanti kryptisdidelis pasaulinis populiarumas, nekintantis nuo 7-o dešimtmečio
Išvestiniai žanraiNaujojo Amžiaus muzikaSynthpop
Subžanrai
Alternatyvus rokasArt rock – Baroque pop – Beat – BritpopEmo – Eksperimentinis rokas – Garage rock – GlamrokasGotikinis rokasGrindcore – Group Sounds – GrungeSunkusis rokas – Heartland rock – Sunkusis metalas – Instrumentinis rokas – Indie rock – Jangle pop – Krautrock – Madchester – Post-Britpop – Power pop – Progresyvusis rokas – Protopunk – Psichodelinis rokasPankrokasLengvasis rokasPietietiškas rokas – Surf music – Simfoninis rokas

Roko muzika (angl. rock music, rock) arba rokas – bendras muzikos krypčių, atsiradusių XX a. penkto dešimtmečio gale JAV, pradedant rokenrolu, pavadinimas. Roko kaip muzikos krypties ribos labai plačios, juo nusakomi tokie vienas nuo kito nutolę muzikos stiliai kaip šokių muzika rokenrolas, bliuzas ar sunkiojo metalo muzika (roko ritmo pavyzdys).

Kartais rokas lyginamas su pop muzika kaip jos priešingybė, tačiau aiškios skiriamosios ribos tarp jų nėra ir daugybės muzikinių grupių stilius balansuoja tarp šių dviejų krypčių.

Istorija

Terminas Rocking pirmą kartą panaudotas gospel dainininkų Amerikos pietuose ir reiškiantis religinį džiūgavimą. Ankstyvasis rokas turėjo bliuzo, bugi-vugi, džiazo, R&B (rhythm and blues) muzikos elementų, buvo padaryta įtaka liaudies muzikos ir kantri stiliaus. Ieškant senesnių roko šaknų reikia paminėti Five Points rajoną XIX a. vidurio Niujorke. Tai buvo vieta, kurioje pirmiausia maišėsi ritmingi Afrikos šokiai, pritariant Europietiškoms emigrantų melodijoms, daugiausiai airiškai Jig muzikai.

Penktajame dešimtmetyje žodis rocking naudotas su dviguba reikšme, pagrindinė reikšmė buvo „šokis“, tačiau su paslėpta „sekso“ reikšme. Tokios prasmės pavyzdys gali būti Roy Brown „Good Rocking Tonight“. 1951 m. Klyvlendo (Ohajas) diskžokėjas Alan Freed pirmasis pradėjo leisti tokio tipo muziką savo baltųjų auditorijai; jam priskiriama ir „rock and roll“ termino sukūrimas.

Pagal kitą versiją pirmasis rokenrolo kūrinys buvo Bill Haley „Rock around the clock“ (1954 m.). Iš pradžių rokas laikytas, „pikta“, „niūria“ ir „satanistine“ muzika. XX a. septintajame dešimtmetyje rokas išpopuliarėjo kartu su tokiomis skandalingomis ir provokuojančius tekstus kūrusiomis grupėmis kaip The Rolling Stones ir The Who.

Roko muzika Lietuvoje

Roko muzikos atsiradimas Lietuvoje siejamas su „stiliagų“ kultūros išpopuliarėjimu. Septintajame dešimtmetyje, kaip ir visame pasaulyje, pasireiškė vadinamosios britų grupių invazija kaip Beatles, The Rolling Stones paveikta grupių kūrimosi banga. Vadinamojo „big beato“ grupės, dažnai grojančios savo gamybos gitaromis, dažniausiai pasirodydavo šokiuose. Norint groti oficialiuse renginiuose, reikėdavo praeiti komisijos atranką. 1972-aisiais buvo išleistas pirmasis oficialus lietuviškas roko įrašas – grupės „Gintarėliai“ plokštelė. Roko muzikos motyvų galima aptikti septinto-aštunto dešimtmečio estradinėje muzikoje; estrados muzikantai siekė populiarumo tarp to meto jaunimo. Lietuvoje šaltojo karo metu roko muzika buvo valdžios netoleruojama, apibrėžta kaip nekokybiška vakarietiška muzika. Roko įrašai buvo sunkiai gaunami, tačiau labai klausomi. Lietuvos roko atlikėjų straipsnius galima rasti – Lietuvos roko atlikėjai.

Roko kryptys


Nuorodos

Kembali kehalaman sebelumnya


Index: pl ar de en es fr it arz nl ja pt ceb sv uk vi war zh ru af ast az bg zh-min-nan bn be ca cs cy da et el eo eu fa gl ko hi hr id he ka la lv lt hu mk ms min no nn ce uz kk ro simple sk sl sr sh fi ta tt th tg azb tr ur zh-yue hy my ace als am an hyw ban bjn map-bms ba be-tarask bcl bpy bar bs br cv nv eml hif fo fy ga gd gu hak ha hsb io ig ilo ia ie os is jv kn ht ku ckb ky mrj lb lij li lmo mai mg ml zh-classical mr xmf mzn cdo mn nap new ne frr oc mhr or as pa pnb ps pms nds crh qu sa sah sco sq scn si sd szl su sw tl shn te bug vec vo wa wuu yi yo diq bat-smg zu lad kbd ang smn ab roa-rup frp arc gn av ay bh bi bo bxr cbk-zam co za dag ary se pdc dv dsb myv ext fur gv gag inh ki glk gan guw xal haw rw kbp pam csb kw km kv koi kg gom ks gcr lo lbe ltg lez nia ln jbo lg mt mi tw mwl mdf mnw nqo fj nah na nds-nl nrm nov om pi pag pap pfl pcd krc kaa ksh rm rue sm sat sc trv stq nso sn cu so srn kab roa-tara tet tpi to chr tum tk tyv udm ug vep fiu-vro vls wo xh zea ty ak bm ch ny ee ff got iu ik kl mad cr pih ami pwn pnt dz rmy rn sg st tn ss ti din chy ts kcg ve 
Prefix: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9