Aleksandrija – kaimas Skuodo rajono savivaldybėje , šalia kelio 170 Mažeikiai –Skuodas , 10 km į rytus nuo Skuodo, pasienyje su Latvija . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Aleksandrijos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1865 m.), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas , veikia Aleksandrijos pagrindinė mokykla , biblioteka, paštas (LT-98047), kavinė-motelis „Gintagnė“.
Auga gamtos paminklas – Augustausko kadagys . Kaimas įsiterpęs tarp Apuolės ir Gėsalų kraštovaizdžio draustinių.
Aleksandrijos bažnyčia
Istorija
Kaimas, tada vadintas Truikinais , žinomas nuo 1660 m., kai Skuodo žemių valdytojas, Žemaičių ir Vilniaus vyskupas Aleksandras Kazimieras Sapiega jame pastatė medinę koplyčią. 1778 m. inventoriuje kaimas vadinamas ir Trokiny . Tais metais kunigaikštis Pranciškus Sapiega pastatė koplyčią, kuriai 1797 m. dovanotas valakas žemės, o kaimas Aleksandro Sapiegos garbei pradėtas vadinti Aleksandrija . 1785 m. pastatyta Aleksandrijos bažnyčia .[ 2] XIX a. pabaigoje Aleksandrija – miestelis ir kaimas Telšių apskrityje, priklausęs Skuodo parapijai .[ 3]
1950 –1993 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė .[ 4] 1953 m. įkurta biblioteka.
2007 m. lapkričio 7 d. girtas policininkas kaime sukėlė avariją, kurios metu žuvo 3 vaikai. Šis įvykis sukėlė didelį ažiotažą žiniasklaidoje, dėl to po kelių dienų atsistatydino vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ir policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius .
2011 m. kovo 29 d. Prezidentės dekretu Nr. 1K-647 patvirtintas Aleksandrijos herbas .
Gyventojai
Žymūs žmonės
Jonas Raudonis , atsikėlęs į Aleksandriją 1911 m., nelegaliai mokęs vaikus lietuviško rašto, agronomas, IV Seimo narys;
Ferdinandas Kaunackis , medicinos daktaras, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, palaidotas kaimo kapinėse;
Arūnas Grubliauskis , Aleksandrijos kolūkio agronomas;
Benediktas Gadeikis (1943–2000), estrados dainininkas, ansamblio „Nerija “ solistas, palaidotas kaimo kapinėse.
Galerija
Centre
Vaizdas nuo kelio Skuodas–Ylakiai
Įvažiavimas
Mokykla (iki remonto)
Nepriklausomybės paminklas (1928 m.)
Akmuo su kraštiečių vardais
Šaltiniai
↑ Registrų centras , tikrinta 2016-08-13.
↑ A. Semaška. Pasižvalgymai po Lietuvą. 2004, 458 p.
↑ Aleksandrya (2) . Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich , T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 29 psl. ( lenk. )
↑ Aleksandrija (Skuodas) . Visuotinė lietuvių enciklopedija , T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 314 psl.
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи . – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys . Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Aleksandrija . Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija , T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 41 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) . Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Aleksandrija (2) . Tarybų Lietuvos enciklopedija , T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 40
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos