Barstyčių akmuo

56°11′26″š. pl. 21°53′48″r. ilg. / 56.1906035°š. pl. 21.8965819°r. ilg. / 56.1906035; 21.8965819

Barstyčių akmuo

Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.^[1]

1957 m. melioratoriai, vadovaujami Petro Grigaičio, kasdami griovius, aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą. Tuomet tyrėjai nustatė, kad akmuo yra netgi didesnis už tuomet didžiausiu Lietuvos akmeniu laikytą Puntuką.

1964 m. Barstyčių akmuo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, 1985 m. priskirtas prie Respublikinės reikšmės paminklų.^[2]

Spėjama, kad akmenį ledynai atnešė nuo Švedijos.

Barstyčių akmuo yra 13,4 m ilgio, 7,5 m pločio ir 3,6 m aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų.^[1]

Pasakojama, kad anksčiau akmens vietoje buvo pagonių šventykla, o joje ugnį kurstė vaidilutė. Ji sulaužė savo skaistybės įžadus ir užrūstino dievą Perkūną. Tuomet jis trenkė žaibu į šventovę su akmeniu. Šventykla sugriuvo ir nužudė vaidilutę, o akmuo taip ir liko stovėti.

• Didžiausi Lietuvos rieduliai
• Nycgalės didysis akmuo (didžiausias Latvijoje)
• Akmuo Ehalkivi (didžiausias Estijoje)