Balbieriškio miškas

54°31′ š. pl. 23°47′ r. ilg. / 54.517°š. pl. 23.783°r. ilg. / 54.517; 23.783

Balbieriškio miškas – miškas Prienų rajono savivaldybės ir Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 4 km į vakarus nuo Balbieriškio.

Plotas 3580 ha, mišku apaugę 3180 ha. Valstybės reikšmės miško 2855 ha; priklauso Prienų miškų urėdijos Naujosios Ūtos ir Deksnės girininkijoms. Šiaurės rytų dalyje teka Ringis, šiaurės vakaruose – Rudė, pietuose – Kamaria, masyvo pietvakariniame pakraštyje – Vidupis. Upeliai ir jų intakai reguliuoti, miškai nusausinti. Paviršius lygus su lėkštomis įdubomis.

Augavietės labai derlingos laikinai užmirkusios, labai derlingos užmirkusios, pelkinės nusausintos. 9 % miško yra ekosistemų apsaugos, 91 % ūkinės paskirties. Kultūrinės kilmės medynų 6 %. Eglynų yra 42 %, beržynų 22 %, juodalksnynų 18 %, ąžuolynų 7 %, drebulynų 5 %, pušynų ir liepynų po 2 %, uosynų ir skroblynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 21 %, pusamžiai medynai 42 %, pribręstantys 19 %, brandūs 18 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas I, 6, skalsumas 0,77, tūris 221 m/ha, kasmet priauga 7,6 m /ha. 265 ha priskirti Ąžuolų botaniniam draustiniui. Yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų. 2004 m. 3060 ha miško plote įsteigtas Balbieriškio miško biosferos poligonas, skirtas vidutinio margojo genio (Dendrocopos medius) apsaugai.^[1]

1863 m. miške stovyklą buvo įrengę sukilėliai. Sovietinės okupacijos metais, nuo 1944 m. rudens, Balbieriškio miške veikė pavieniai Lietuvos partizanų būriai, kurie 1945 m. pr. buvo sutelkti į Vaidoto grupe. Grupė priklausė Dainavos apygardos Dzūkų rinktinei. 1951 m. rudenį grupė išformuota.^[2]