Gėsalai – kaimas šiaurės rytinėje Skuodo rajono savivaldybės dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Ylakių , pasienyje su Latvija . Seniūnaitijos centras. Stovi Veitelių paminklas partizanams (atminimo ženklas Gėsalų partizanams, žuvusiems 1946 m.; pastatytas 2008 m.). Pro Gėsalus teka Apšės aukštupys Vereta ir jos intakai Spiginas bei Kaltis . Prie kaimo yra Gėsalų kraštovaizdžio draustinis .
Žemės ūkio bendrovės ženklas Gatvė Riboženklis Paminklas partizanams
Istorija
Viduramžiais Gėsalai priklausė istorinei Ceklio žemei. Į vakarus 2 km nuo kaimo yra Veitelių piliakalnis , už jo – Kivylių piliakalnis , 4 km į šiaurės vakarus – Aizvikių piliakalnis , prie jo Straujeniekų piliakalnis , į rytus – Girdenių piliakalnis .
Gėsalai minimi 1523 m. Nuo 1572 m. kaimą ir gretimus kaimus valdė Chodkevičiai , vėliau – Sapiegos . 1951 –1962 m. Gėsalų apylinkės centras, 1950 –1992 m. „Pabaltijo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. [ 2] 1992 m. veikia Gėsalų žemės ūkio bendrovė, vadovas Edvardas Karečka .
1919 m. įsteigta Gėsalų pradinė mokykla . Neoficialiai Gėsalų vaikus pradėta mokinti 1917 m. rudenį. Kitais metais stambieji ūkininkai, bijodami, kad mokykla nebūtų įkurta be jų, suvedė savo vaikus į ūkininko Domo Girdenio namus, kur juos mokė Magdalena Stonkutė. Kreipęsi į tuometės Mažeikių apskrities viršininką, gyventojai pasiekė, kad dar po metų mokykla būtų atidaryta oficialiai. Taip išnuomotose patalpose, išardžius sieną ir du kambarius sujungus į vieną, mokslus pradėjo 18 mokinių. Nuo 1951 m. aštuonmetė, devynmetė, nuo 2000 m. Gėsalų pagrindinė mokykla, nuo 2005 m. Ylakių gimnazijos Gėsalų pradinio ugdymo skyrius. 2010 m. likviduota.[ 3]
1948 m. įkurta biblioteka. Pokariu kaime veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių būrio partizanai , kuriuos persekiojo Ylakių enkavedistai ir stribai . 1946 m. gegužės 21 d. Gėsaluose žuvo partizanas Edvardas Bičkus (g. 1910 m. Kervių k.), ryšininkas Pranas Narvilas (g. 1930 m.), kaimo gyventojai Julija Verkilaitė-Kubilienė ir Rapalis, spalio 5 d. – partizanai Juozas Mickus (g. 1912 m., gyv. Ylakaičių k.), Antanas Gūžė (g. 1913 m., gyv. Viršilų k.), Edvardas Reimontas (g. 1914 m. Viršilų k.).[ 4]
Gyventojai
Kaime gimė:
↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas . – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
↑ Gėsalai . Visuotinė lietuvių enciklopedija , T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 615 psl.↑ Baigėsi kaimo mokyklos istorija. Ūkininko patarėjas ↑ Lietuvos gyventojų genocidas 1944–1947. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1998. – T. 2, A–J. – P. 204 (E. Bičkus), 571 (A. Gūžė); 2002. – T. 2, K–S. – P. 221 (J. Kubilienė-Verkilaitė), 507 (J. Mickus), 608 (Narvilas), 879 (Rapalis), 897 (E. Reimontas)
↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys ↑ Gėsalai . Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija , T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 553 psl.↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys) ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys) ↑ Gėsalai . Tarybų Lietuvos enciklopedija , T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 609↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys) ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai
.JPG)
