Šilalės akmuo (Didysis kūlis)

Šilalės akmuo (Didysis kūlis)
Didysis kūlis iš šiaurės rytų pusės
Šilalės akmuo (Didysis kūlis)
Koordinatės	56°09′15″š. pl. 21°33′45″r. ilg. / 56.154059°š. pl. 21.56241°r. ilg. / 56.154059; 21.56241
Vieta	Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija	Mosėdžio seniūnija
Aukštis	3,66 m
Plotas	0,002 ha
Žvalgytas	1960, 1966, 1990, 2001, 2003, 2006 m.
Tirtas	1989, 1999 m.
Registro Nr.	28184, M253

Šilalės akmuo, vad. Didžiuoju kūliu, Šilalės kūliu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 28184, senas registro kodas - M253) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,28 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,15 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė.

Riedulys gamtinės kilmės, apzulintas, netaisyklingos pailgos formos, 3,66 m aukščio, 7,48 m ilgio, 5,4 m pločio. Didžiausia horizontali apimtis 18,33 m. Jį sudaro amfibolinis biotitinis granitas (rapakivis), kuris rausvai rudas, porfyriškas, gigantiško, stambaus ir vidutinio grūdėtumo, feldšpatų ovoidai iki 5–6 cm skersmens.

Akmuo guli atviroje, 13–16 m skersmens ir 2 m gylio iškastoje duobėje, kurios šlaituose įrengti akmeniniai laipteliai.

Teritorijos plotas – 0,002 ha.

25 m į šiaurės rytus stūkso apeiginis akmuo su plokščiadugniu dubeniu, vad. Aukuru.

Didysis Kūlis – penktas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Vietos gyventojai akmenį vadina Šilalės kūliu, Didžiuoju kūliu (žem. kūlis – liet. akmuo). Padavimai mena, kad po akmeniu miega vėjo sūnus.

Akmuo guli kalvelėje, kurioje augo senas ąžuolynas, o iki XVII a. veikė pagonių šventykla. Kalvelę supo pelkė, per kurią link kaimo vedė kūlgrinda. Prieš Antrąjį pasaulinį karą prie akmens jaunimas rengdavo gegužines.

Seniau virš žemės kyšojo 2,5 m aukščio akmens dalis. Apatinė dalis išryškėjo 1970 m. riedulį atkasus.

2003 m. įrašytas į kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą,^[1] 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.^[2]

1960 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1966 m. – Vytautas Daugudis, 1990 m. – Vykintas Vaitkevičius, 2001, 2006 m. – Julius Kanarskas, 2003 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras). 1989 ir 1999 m. tyrinėjo Lietuvos geologijos tarnyba.

Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: kalio feldšpatas, plagioklazas, kvarcas, biotitas, raginukė, cirkonas; kristalinių grūdelių dydis: kalio feldšpato – mažiau kaip 15 mm, plagioklazo – mažiau kaip 10 mm; struktūra – porfyriška (kalio feldšpatas, plagioklazas), poikilitinė („pripildyti plagioklazo“, kvarco intarpai raginukėje), kalio feldšpatas mikropertitinis; tekstūra masyvi.

• 
  Vaizdas iš rytų pusės
• 
  Vaizdas iš pietų pusės
• 
  Vaizdas iš vakarų pusės
• 
  Vaizdas iš šiaurės pusės

• Didžiausi Lietuvos rieduliai

• Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius, 1998. – P. 145

• „Šilalės akmuo vad. Didžiuoju kūliu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-05.

Vikiteka: Šilalės akmuo (Didysis kūlis) – vaizdinė ir garsinė medžiaga