Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Lietuvos Respublika
Šis straipsnis yra serijos Lietuvos politinė sistema ir vyriausybė dalis
Konstitucija Konstitucija Konstitucinis Teismas
Prezidentas Prezidentas (sąrašas) Gitanas Nausėda
Vyriausybė Ministras Pirmininkas (sąrašas) Gintautas Paluckas
Parlamentas Seimas 2024-2028 m. kadencija Seimo Pirmininkas (sąrašas) Saulius Skvernelis Politinės partijos LSDP, TS-LKD, NA, DSVL, LS, LVŽS
Rinkimai Seimo rinkimai 2004, 2008, 2012, 2016, 2020, 2024 Prezidento rinkimai 1993, 1997-1998, 2002, 2004, 2009, 2014, 2019, 2024 Europos Parlamento 2004, 2009, 2014, 2019, 2024 Savivaldybių tarybų rinkimai 2003, 2007, 2011, 2015, 2019, 2023 Referendumai
Adm. suskirstymas Apskritys Savivaldybės Seniūnijos
Užsienio politika Tarptautiniai santykiai Užsienio reikalų ministrai ES politinė sistema
Ž • A • R

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – teisminė Lietuvos valdžios institucija, sprendžianti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, o Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, garantuodama Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą.

Konstitucinės priežiūros (kartais vad. konstitucinės justicijos) subjektas.

Dirba nuo 1993 m. rugsėjo 15 d.

Pagrindinis straipsnis - LR KT teisėjai

Sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams ir tik 1 kadencijai. Kas 3 metai Teismas trečdaliu atnaujinamas. Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio Teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Į Teismą dažnai yra skiriami teisės mokslininkai ir teisės pedagogai. 2011-2014 m. Konstituciniame Teisme iš 9 teisėjų buvo net 4 profesoriai ir 3 docentai. Tokio lygio, tokio išsimokslinimo Konstitucinio Teismo sudėties iki tol dar nebuvo^[1].

Teismui vadovauja pirmininkas.

LR KT pirmininkai:

• 1993–1999 m. Juozas Žilys^[2]
• 2002–2008 m. Egidijus Kūris^[3]
• 1999–2002 m. Vladas Pavilonis
• 2008–2011 m. Kęstutis Lapinskas
• 2011–2014 m. Romualdas Kęstutis Urbaitis
• 2014–2021 m. Dainius Žalimas
• 2021–2023 m. Danutė Jočienė^[4]
• 2023–2026 m. Gintaras Goda

• Dainius Žalimas (pirmininkas), Vytas Milius, Vytautas Greičius, Danutė Jočienė, Pranas Kuconis, Gediminas Mesonis, Elvyra Baltutytė, Egidijus Šileikis ir Algirdas Taminskas.

• Danutė Jočienė, Elvyra Baltutytė, Gintaras Goda, Vytautas Greičius, Giedrė Lastauskienė, Vytautas Mizaras, Algis Norkūnas, Daiva Petrylaitė ir Janina Stripeikienė.

Priima nutarimus bei teikia išvadas. Nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi erga omnes.

Nagrinėja bylas ir priima nutarimus dėl:

1. įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo LR Konstitucijai;
2. Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams;
3. Vyriausybės aktų atitikimo LR Konstitucijai ir įstatymams.

Teisės aktas gali prieštarauti LR Konstitucijai dėl normų turinio, reguliavimo apimties, formos ar priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkos. Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

1. ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
2. ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
3. ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja LR Konstitucijai;
4. ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja LR Konstitucijai.

Teisę kreiptis su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi:

• dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
• dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;
• dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.

Prašyti išvados visais Teismo kompetencijai priskirtais klausimais gali Seimas. Prezidentas gali prašyti išvados dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautinių sutarčių.

Konstitucinius skundus gali teikti ir fiziniai asmenys, išnaudoję visas teisinės gynybos priemones dėl priimtų teisės aktų, pažeidžiančių konstitucines teises ir laisves. Norint pateikti skundą KT, tvarka tokia pati, kaip ir teikiant Europos Žmogaus Teisių Teismui, t. y. po Aukščiausiojo Teismo nutarties.

Pagrindinis straipsnis – Pakso byla.

2004 m. balandžio 6 d. – po Seime inicijuoto apkaltos proceso už Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą LR Prezidentas Rolandas Paksas buvo pašalintas iš Prezidento pareigų^[5].

2011 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas (Didžioji kolegija) dėl apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto pašalinto Rolando Pakso skundo savo sprendime konstatavo, kad „Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas“.^[6]

• LRKT svetainė Archyvuota kopija 2015-02-23 iš Wayback Machine projekto.
• LRKT įstatymas