Rolandas Paksas
Rolandas Paksas (g. 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose) – aviatorius, politikas, 2000–2001 m. Lietuvos ministras pirmininkas, 2003–2004 m. Lietuvos prezidentas. Pirmasis Europos šalies vadovas, nušalintas apkaltos proceso metu.[1] BiografijaVienturtis sūnus Felikso ir Elenos Paksų šeimoje. 1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1974–1979 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. VGTU), įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę 1979–1985 m. dirbo lakūnu instruktoriumi. 1984 m. baigė Leningrado civilinės aviacijos akademiją, įgijo inžinieriaus piloto specialybę. 1985–1991 m. Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubo, pavaldaus Lietuvos SSR SDAALR, viršininkas. Dalyvavo skraidymo akrobatikos varžybose, du kartus Lietuvos aukštojo pilotažo čempionas (daugiakovė, 1980 m., 1981 m.).[2] 1991–1993 m. Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Aviacinio junginio vadas. 1992–1997 m. statybų bendrovės „Restako“ prezidentas. Vilniaus akrobatinio skraidymo grupės lyderis, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos narys. Pirmasis ir vienintelis pasaulyje valstybės prezidentas, vienmotoriu lėktuvu apskridęs Žemės rutulį.[reikalingas šaltinis] 2006 m. birželio 10 d. kartu su kolega Vladimiru Makagonovu suplanuotam skrydžiui lėktuvu SM-2000 „Phoenix“ pakilo iš Kyviškių aerodromo. Skrydis truko 47 dienas, lakūnai ore praleido 200 valandų. Tai buvo 123 užfiksuotas vienmotorio lėktuvo skrydis aplink pasaulį. Kiti pomėgiai: tenisas, važinėjimasis motociklu, knygos, muzika. Vedęs, su žmona Laima turi du vaikus – dukrą Ingą (ištekėjusi už verslininko Stumbro) ir sūnų Mindaugą. Žmona Laima Paksienė – inžinierė ekonomistė. Politinė karjeraNuo 1983 m. LKP narys, iki 1995 m. LDDP tarybos narys[3], 1997–1999 m. Tėvynės sąjungos narys, valdybos narys, 1999 m. – pirmininkas. 1997–1999 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, miesto meras. 1999–2002 m. vadovavo Vilniaus klubui, vėliau šio klubo garbės prezidentas. 1999 m. birželio-spalio mėn. konservatorių ir krikščionių demokratų daugumos suformuotos devintosios Vyriausybės ministras pirmininkas. Atsistatydino viešai pareikšdamas, kad protestuoja prieš „Mažeikių naftos“ pardavimą amerikiečių firmai „Williams International“. 1999 m. gruodžio 4 d. išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku. 1999–2000 m. LR prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, įgaliotasis atstovas spec. pavedimams. 2000 m. kovo-lapkričio mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, balandžio mėn. antrą kartą tapo Vilniaus miesto meru. 2000 m. spalio mėn. Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas į LR Seimą. 2000 m. lapkričio mėn. – 2001 m. birželio mėn. – socialliberalų ir liberalų sąjungos koalicijos suformuotos vienuoliktosios Vyriausybės ministras pirmininkas. 2001 m. liepos-lapkričio mėn. liberalų frakcijos Seime seniūnas ir Seimo opozicijos lyderis. 2002 m. kovo mėn. įkūrė Liberalų demokratų partiją ir tapo jos pirmininku. 2003 m. sausio 5 d. išrinktas šeštuoju LR Prezidentu.[4] 2004 m. gruodžio 11 d. išrinktas Liberalų demokratų partijos, 2006 m. pavadintos partija „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai), dar vėliau – partija „Tvarka ir teisingumas“, pirmininku. 2009–2019 m. Europos parlamento narys. 2016 m. spalio 10 d. po Seimo rinkimų atsistatydino iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko pareigų.[5] 2018 m. rugsėjo mėn. R. Paksas suspendavo savo narystę partijoje „Tvarka ir teisingumas“. Šį sprendimą jis argumentavo teigdamas, jog nenori būti asocijuojamas su partijos politiniais sprendimais.[6] Apkaltos procesas
2004 m. balandžio 6 d. po LR Seime inicijuoto apkaltos proceso už LR Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą, pašalintas iš prezidento pareigų.[7] Pagal priimtą galutinį ir neskundžiamą Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, Rolandas Paksas iki gyvos galvos negalėjo eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką, nes Konstitucinis Teismas išaiškino, kad apkaltos būdu nušalintas pareigūnas niekada negalės užimti pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką (pagal LR Konstituciją apkaltos būdu iš pareigų gali būti pašalintas Prezidentas, Seimo nariai, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjai). 2005 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo buvusį prezidentą R. Paksą. Lietuvą Paksas apskundė EŽTT. Šis 2011 m. pripažino Lietuvos Respublikos pažeidimus. Tiesa, Teismas patenkino ne visus R. Pakso prašymus, todėl jo advokatas Stanislovas Tomas Jungtinių Tautų Organizacijoje prieš Lietuvą iškėlė naują bylą. 2011 m. EŽTT įvertino draudimą R. Paksui būti išrinktam į parlamentą kaip neteisėtą ir prieštaraujantį Europos žmogaus teisių konvencijai.[8][9] Kinematografija2006 m. sukurtas Vytauto Matulevičiaus dokumentinis filmas „Visi prieš vieną“, 2008 m. meninis kino filmas „Pilotas“ (rež. Saulius Vosylius). Įvertinimas
Šaltiniai
Literatūra
Nuorodos
|