Karklė
Karklė (anksčiau Karklininkai) – etnografinis kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, Pajūrio regioniniame parke, 5 km į šiaurę nuo Girulių, prie Baltijos jūros, prie Cypos upelio. Etnokultūrinis draustinis. Seniūnaitijos centras. Praeina kelias 2217 Klaipėda–Dargužiai–Karklė . Rytuose eina kelias A13 Klaipėda–Liepoja . Yra etnokultūrinis parkas, informacinė ekspozicija apie gintaro istoriją, vaikų poilsiavietė, paplūdimiai, išlikusios senos sodybos, kuršių kapinės. Kaimo pietvakariuose yra unikali molinga jūros pakrantės atodanga, garsusis Olando kepurės skardis (24 m virš jūros). Yra turizmo centras „Žiogelis“. EtimologijaIki XX a. vidurio kaimas buvo žinomas kaip Karklininkai (1923–1938 m. norminė lytis Lietuvoje), vėliau prigijo Karklės vardas. Vietovardis veikiausiai kilęs ne nuo žodžio karklas, o nuo ankstesniuose šaltiniuose minimų Didžiosios ir Mažosios Karklės upių (Gros Karckel ir Kl. Karckel, dabartinės Rikinė ir Cypa). Dėl to vokiškame pavadinime Karkelbeck yra sandas beck (beek, bek), reiškiantis upelį.[2] Pirminis vietovardis kilęs iš kuršių kalbos ir reiškia krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio. IstorijaKarklė minima nuo 1253 metų. XV a. siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą link Rygos, normalų veikimą ir apsaugą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčemos, neretai tapdavusios prekybos centrais. XVI a. minima Karklės karčema, Karklė buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte. 1785 m. minimas karališkasis pajūrio valstiečių kaimas, šalia kulminis dvaras Hopeen-Michel su 44 sodybomis. 1863 m. Karklės kaimas ir kulminis kaimas Hoppen Michel (Mikeliai) sujungti. XIX a. viduryje prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Girulių ir Olando kepurės ir tęsėsi iki Nemirsetos (iš viso apie 9 km). Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros. Žvejų šeimos kalbėjo latvių k. dialektu – kuršininkų kalba. 1897 m. nurodoma gyventojų sudėtis: 747 lietuviai, 25 kuršiai, 18 vokiečių.[3] Nuo 1778 m. kaime veikė Karklės pradinė mokykla, XX a. pradžioje Karklėje jau buvo 3 pradinės mokyklos, 2 karčemos-viešbučiai, 1910 m. pastatyta Karklininkų evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaimo viduryje pastatyta gelbėjimo stotis. Karklei suteiktas kurorto statusas. 1926 m. kaimas užėmė 1296 ha. 1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams, įsteigtas sovietų armijos poligonas. Senosios sodybos buvo sunaikintos, Karklės bažnyčia suniokota, gyventojai iškeldinti. LTSR metais veikė felčerių ir akušerių punktas. 2010–2023 m. kaime vykdavo Karklės muzikos ir menų festivalis.
Gyventojai
Šaltiniai
Nuorodos
|