Ukmergės apskritis (1565–1795)

Kitos reikšmės – Ukmergės apskritis.

Ukmergės apskritis (1565–1795)
← 1564 – 1797 →
Valstybė	Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Administracinis centras	Vilkmergė (dabar - Ukmergė)
1564-1793	Vilniaus vaivadija
1793-1795	Breslaujos vaivadija
Gyventojų	144,942 (1790)
Plotas	8 970 km² (1790)

Ukmergės apskritis (arba Vilkmergės pavietas; lenk. Powiat wiłkomierski) – administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos teritorijos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Vilkmergė (dabartinė Ukmergė).

Pagrindinis straipsnis – 1564-1566 m. LDK reforma.

Pavietas minimas nuo XV a. (iki 1564–1566 m. LDK reformų buvo aiškiau neapibrėžtas teritorinis vienetas). Reformos metu didesnės vaivadijos suskirstytos į pavietus. Vilniaus vaivadijoje išskirti Ašmenos, Lydos, Vilkmergės (Ukmergės) ir Breslaujos, o iš Trakų vaivadijoje – Gardino, Kauno ir Upytės pavietai. 1565 m. gruodžio 30 d. Ldk išleido privilegiją, kuria įsteigė seimelius. Pavieto ir vaivadijų bajorai įgavo teisę dalyvauti valstybės valdyme – šalia įprastų valstybės pareigūnų veiklos įvairiais valstybės valdymo klausimais (priešseiminiai, reliaciniai, elekciniai ir kt.) buvo pradėta šaukti pavieto seimelius. Šalia įprastų reikalų seimeliai rinkdavo kandidatus į žemės teismą, kitus pavieto urėdus, taip pat atstovus į seimą, surašydavo jiems instrukcijas.

1564 m. Bielsko seime LDK didikai atsisakė teisminių privilegijų ir sutiko paklusti bendram su visais bajorais teismui, procesas baigtas 1566 m. priėmus II Lietuvos statutą. Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai. 1797 m. pavietas pertvarkytas į Vilkmergės apskritį (ujezdą).

1665 m. Nicolas Sanson sudarytame Vilniaus ir Trakų vaivadijų žemėlapyje Vilkmergės paviete pažymėtos šios gyvenvietės:

Taip pat įvardintos upės – Šventoji (Swieta fl.), ? (Czarna fl.), Širvinta (Szerwenta fl.), Musė (Molza fl.)

Nuo	Iki	Asmuo	Paveikslas
1398		Vigaila Wigail arba Weżgajło
1410		Mykolas Kęsgaila Michał Kieżgajło
1492	?	Jonas Davainaitis Dowojnowicz Jan
1501	?	Semenovičius Borisas Semenowicz Borys
1517	1522	Jurijus Davainaitis Dowojnowicz Juri
1524	1527	Stanislovas Radvilaitis Radziwiłowicz Stanislaw
1532	1547	Kmita Kuncevičius Kmita Kuncewicz
1554	?	Jonas Kmita Kmita Jan
1555		Juozapas Koscialkovskis Kościałkowski Józef Jonas Sanguška Sanguszkówicz Jan
1564		Jurgis Tiškevičius Tyszkiewicz Jerzy
1576	m. 1595	Povilas Pacas Pac Pawel
1589		Martynas Marcelis Giedraitis Marcin Dowmont Gedrojt
1604		Jonušas Kiška Janusz Kiszka
1621		Mykolas Siesickis Siesicki Michal
1623		Kazimieras Kiška Kiszka Kazimierz
1622 arba 1631	1638	Mikalojus Kiška Mikołaj Kiszka
1640	1648	Jonas Antanas Tiškevičius Antoni Jan Tyszkiewicz
1652	1659	Samuelis Komorovskis Komorowski Samuel
1674	?	Daumantas Mykolas Siesickis Michał Dowmont Siesicki
1707	?	Jonas Daumantas Siesickis Siesicki Jan Dowmont
1717		Jurgis Sapiega Sapieha Jerzy
1717	1732	Jonas Mykolas Strutinskis Jan Michał Strutyński
XVIII a.		Ignotas Tyzenhauzas Tyzenhauz Ignacy
1733	1766	Benediktas Tyzenhauzas Tyzenhauz Benedykt
1765	1773	Jonas Eperijeni arba Eperješas arba Eperjesz 1771 m. Taujėnuose pastatė medinę koplyčią Eperyeny Jan
1775	1783	Marijonas Morikonis Morykoni Marcyan
1784	1786	Ignotas Morikonis Morykoni Ignacy
1788	-	Benediktas Morikonis Morykoni Benedykt

• 1781-1788 m. Pranciškus Morikonis

• 1765-1769 m. Pranciškus Morikonis

Jonas Berlič Strutinskis (lenk. Jan Berlicz Strutyński) - Vilkmergės pavieto stalininkas.

• 1596 m. Vaitiekus Ojženskis

Naująją teismų sistemą sudarė trys teismai:

• Pavieto žemės teismas – civilinės bylos (dėl turto), vadovavo bajorų specialiame seimelyje rinktas teisėjas
• Pavieto pilies teismas – baudžiamosios bylos, vadovavo vaivada arba pavieto seniūnas (kartais jie paskirdavo vietininkus ir teisėjus)
• Pakamario teismas – bylos dėl žemių ribų (ežių), vadovavo pakamaris

• 1648 m. Andrius Kačinskis - Vilkmergės pilies teismo raštininkas
• ca.1607 Jurgis Komorovskis – Vilkmergės žemės teismo raštininkas (1607 m. seimas jį paskyrė komisaru nužymėti Kuršo sienoms)

• Вилькомирский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892. (rus.)
• Ukmergės apskritis (1565–1795). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
• Wiłkomierz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 535 psl. (lenk.)
• Ukmergės apskr. seniūnijos - 1765 m. (skanuotas originalas) Archyvuota kopija 2011-11-27 iš Wayback Machine projekto.

Ž • A • R Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pavietai (apskritys) iki 1795 m. Vilniaus vaivadija Ašmenos · Breslaujos (iki 1793) · Lydos · Vilkmergės (iki 1793) · Vilniaus · Užnerio (nuo 1775) · Eišiškių (1791-93) Trakų vaivadija Gardino (iki 1793) · Kauno · Upytės · Trakų · Merkinės (1791-93) · Prienų (1791-93) Žemaičių seniūnija Karklėnų · Kražių · Medingėnų · Patumšių · Pavandenės · Platelių · Raseinių · Tendžiogalos · Viduklės · Žarėnų · Josvainių · Šiaulių · Veliuonos · Vilkijos · Ariogalos · Beržėnų · Biržuvėnų · Didžiųjų Dirvėnų · Gandingos · Karšuvos · Mažųjų Dirvėnų · Pajūrio · Palangos · Rietavo · Telšių · Tverų · Užvenčio · Viešvėnų Raseinių reparticija (nuo 1764) · Telšių reparticija (1764-1775, 1791-1795) · Šiaulių reparticija (nuo 1775) · Naugarduko vaivadija Naugarduko · Valkavisko (iki 1793) · Slanimo (iki 1793) · Slucko kunigaikštystė (iki 1791) · Slucko (1791-1793) Bresto vaivadija (iki 1793) Bresto · Pinsko Minsko vaivadija (iki 1793) Minsko · Mozyriaus · Rečicos Smolensko vaivadija (iki 1669) Smolensko · Starodubo Vaivadijos be apskričių Mstislavlio (iki 1772) · Vitebsko (iki 1772) · Polocko (iki 1793) Naujosios vaivadijos (1793-1795) Gardino vaivadija (Gardino  · Slanimo  · Sokulkos · Valkavisko) · Merkinės vaivadija (Merkinės · Prienų · Eišiškių) · Breslaujos vaivadija (Breslaujos · Anykščių · Vilkmergės)