Ukmergės apskritis (1565–1795)
Ukmergės apskritis (arba Vilkmergės pavietas; lenk. Powiat wiłkomierski) – administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos teritorijos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Vilkmergė (dabartinė Ukmergė). IstorijaPavietas minimas nuo XV a. (iki 1564–1566 m. LDK reformų buvo aiškiau neapibrėžtas teritorinis vienetas). Reformos metu didesnės vaivadijos suskirstytos į pavietus. Vilniaus vaivadijoje išskirti Ašmenos, Lydos, Vilkmergės (Ukmergės) ir Breslaujos, o iš Trakų vaivadijoje – Gardino, Kauno ir Upytės pavietai. 1565 m. gruodžio 30 d. Ldk išleido privilegiją, kuria įsteigė seimelius. Pavieto ir vaivadijų bajorai įgavo teisę dalyvauti valstybės valdyme – šalia įprastų valstybės pareigūnų veiklos įvairiais valstybės valdymo klausimais (priešseiminiai, reliaciniai, elekciniai ir kt.) buvo pradėta šaukti pavieto seimelius. Šalia įprastų reikalų seimeliai rinkdavo kandidatus į žemės teismą, kitus pavieto urėdus, taip pat atstovus į seimą, surašydavo jiems instrukcijas. 1564 m. Bielsko seime LDK didikai atsisakė teisminių privilegijų ir sutiko paklusti bendram su visais bajorais teismui, procesas baigtas 1566 m. priėmus II Lietuvos statutą. Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai. 1797 m. pavietas pertvarkytas į Vilkmergės apskritį (ujezdą). Pagrindinės gyvenvietės1665 m. Nicolas Sanson sudarytame Vilniaus ir Trakų vaivadijų žemėlapyje Vilkmergės paviete pažymėtos šios gyvenvietės:
Taip pat įvardintos upės – Šventoji (Swieta fl.), ? (Czarna fl.), Širvinta (Szerwenta fl.), Musė (Molza fl.) Gyventojai ir administracinis suskirstymas
ValdymasVilkmergės seniūnaiPavieto pakamariai
MaršalkosVėliavininkai (karužai)VaiskiaiStalininkaiJonas Berlič Strutinskis (lenk. Jan Berlicz Strutyński) - Vilkmergės pavieto stalininkas. GinklininkaiVazniaiTeismaiNaująją teismų sistemą sudarė trys teismai:
Žemės teismas
Šaltiniai
Nuorodos
|