Turgelių vietovardis siejamas su bendriniu žodžiu turgus („prekiavimo renginys, prekiavimo aikštė, prekyvietė“).[3] Manoma, kad Turgelių bažnyčia stovi ant senojo lietuvių tikybos apeigų kalno, kur rudenį žmonės rinkdavosi į vėlių pagerbimo šventes, vadintas „vėlinių turgeliais“.[4]
Istorija
Turgelių dvaras, vadinamas Mažąja Merkine, minimas XV a. pabaigoje. Kaimas įsikūrė prie 1500 m. pastatytos bažnyčios. Vietoje sudegusios 1722 m. pastatyta nauja. XVIII a. prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, Turgelių palivarkas priklausė Merkinės dvarui. XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje miestelyje vyko prekymečiai, buvo kelios parduotuvės ir smuklė. 1836–1837 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Vėliau pamaldos perkeltos į mūrinę kapų koplyčią, statytą 1842 m. Iki 1909 m. bažnyčia padidinta.
Merkinės kaime gyvavo Turgelių klebono P. K. Bžostovskio įkurta Paulavos respublika. Pagal 1769 ir 1791 m. nuostatus ją valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas. Respublika turėjo vėliavą, herbą, kaldino monetas; buvo suorganizuota uniformuota valstiečių milicija. Tai neturėjęs precedento Vidurio ir Rytų Europos reiškinys. XIX a. Turgeliai buvo Vilniaus apskrities miestelis, buvęs Girdijauskų valsčiuje.[5]
1940 m. įkurta biblioteka. Per nacių Vokietijos okupaciją Turgeliuose veikė tarybinių karo belaisvių stovykla. Nuo 1943 m. rudens iki 1944 m. birželio Armijos Krajovos daliniai buvo tvirtai įsitvirtinę miestelyje ir buvo įkūrę Turgelių respubliką.
Rugpjūčio 15 dieną kiekvienais metais Turgeliuose yra švenčiama Žolinė. Žolinės iškilmėse visa parapija meldžiasi prašydama Dievo Motinos Marijos užtarimo. Šv. Mišios būna aukojamos už vaikučius, jų tėvelius ir šeimas bei derlių. Po mišių visi patraukia į Turgelių P. K. Bžostovskio vidurinės mokyklos stadioną, kuriame vyksta linksmybės.